Vėlinių laikotarpiu žmonės tradiciškai lanko artimųjų kapus, juos tvarko ir uždega žvakes. Tačiau po šių dienų kapinėse lieka nemažai panaudotų žvakių bei žvakidžių. Atliekų kiekį galima sumažinti dar prieš vykstant į kapines – svarbu apgalvotai rinktis žvakes ir įvertinti, ką galima panaudoti dar kartą.
Šiais patarimais dalijasi žemų kainų prekybos tinklas „Lidl“. Jo tvarumo vadovė Monika Anilionė teigia, kad žvakės liepsna tebėra vienas dažniausių būdų parodyti pagarbą ir meilę mirusiems artimiesiems. Artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, palyginti su pirmosiomis pardavimų savaitėmis, žvakių pardavimai išauga maždaug 5–6 kartus.
Anot jos, dalis žmonių vis dar renkasi vienkartines, iki 24 valandų degančias žvakes, tačiau vis daugiau pirkėjų ieško ilgiau degančių ir praktiškesnių variantų. Tokios žvakės gali patikimai degti net lietingu oru ar pučiant stipresniam vėjui.
Verta rinktis tai, ką galima naudoti pakartotinai
M. Anilionė pastebi, kad kapams prižiūrėti vis dažniau pasirenkami sprendimai, leidžiantys sumažinti po Vėlinių susidarančių atliekų kiekį. Pavyzdžiui, vietoj plastikinių žvakių laikiklių galima įsigyti stiklinius, kuriuos pakanka naudoti pakartotinai – vėliau tereikia pakeisti žvakės įdėklą.
Renkantis žvakę patariama atkreipti dėmesį į jos degimo trukmę. Kuo rečiau ją reikia pakeisti, tuo mažiau atliekų susidaro. Bent 24 valandas degančios žvakės gali būti ypač praktiškos tiems, kurie kapus ketina aplankyti dar prieš Visų Šventųjų dieną ar Vėlines.
Kad liepsnos neužgesintų vėjas ar lietus, galima rinktis žvakes su dangteliais. Jie apsaugo liepsną ir padeda užtikrinti ilgesnį degimą. Vis dėlto svarbu, kad dangteliai būtų kokybiški, nuo karščio nesideformuotų, o panaudoti vėliau galėtų būti tinkamai išrūšiuoti.
Ant kapo nebūtina uždegti dešimčių žvakių
Prieš vykstant tvarkyti kapavietės verta apžiūrėti, kas joje liko po ankstesnių apsilankymų. Galbūt kai kurias žvakides dar galima naudoti, pakeitus tik jų įdėklus. Taip bus lengviau nustatyti, kiek naujų žvakių iš tiesų reikia, ir išvengti perteklinio pirkimo.
Nors per Vėlines daugybė žvakių sukuria jaukią atmosferą, artimojo pagerbimo prasmė nepriklauso nuo jų skaičiaus. Vienas ar du ilgiau degantys žibintai su keičiamais įdėklais gali būti ne mažiau prasmingas pasirinkimas nei daugybė vienkartinių žvakelių. Be to, tokiu būdu po šventės lieka mažiau atliekų ir galima išleisti mažiau pinigų.
M. Anilionė pabrėžia, kad kartais žmonėms gali atrodyti, jog gausiau žvakėmis ar gėlėmis papuoštas kapas reiškia didesnę pagarbą. Tačiau, jos teigimu, svarbiausia yra apsilankymas, prisiminimas ir laikas, skirtas brangaus žmogaus atminimui, o ne kapo puošybos kiekis.
Saikingumo galima rasti ir senesnėse laidojimo tradicijose. Senosiose lietuviškose kapinėse dažniausiai būdavo statomi kuklūs mediniai kryžiai arba lauko akmenys, o gėlių ant kapų būdavo nedaug. Lietuvoje plačiai puošti kapus gėlėmis pradėta gerokai vėliau.
Žvakių ir žvakidžių negalima mesti bet kur
Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ tvarumo kultūros ir komunikacijos vadovė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė pabrėžia, kad saikingesnis artimųjų pagerbimas nereiškia tradicijos atsisakymo. Tai reiškia, kad po jos lieka mažiau nereikalingų daiktų, o daugiau dėmesio skiriama pačiam atminimui.
Specialistė atkreipia dėmesį, jog visoms žvakėms ir žvakidėms, kurios šiandien gaminamos iš skirtingų medžiagų, negalima taikyti vienos rūšiavimo taisyklės. Įprastos stiklinės kapų žvakidės dėl stiklo sudėties ir gamybos būdo netinka perdirbti kartu su stiklo pakuotėmis, todėl jų nereikėtų mesti į stiklo konteinerį. Plastikinę žvakių pakuotę, prieš tai pašalinus vaško likučius, galima rūšiuoti į plastiko pakuočių konteinerį.
Taip pat būtina atsižvelgti į konkrečios vietos infrastruktūrą. Prie kai kurių kapinių įrengtos atskiros atliekų surinkimo sistemos, kuriose surinktos atliekos vėliau perrūšiuojamos. Dėl to prieš vykstant į kapines verta pasitikrinti vietos taisykles ir vadovautis ten pateiktu ženklinimu.
Dažna klaida – į pakuočių konteinerius išmesti ne pakuočių atliekas, o įvairius kartu surinktus daiktus: panaudotas žvakes ir žvakides, senas dekoracijas, nuvytusias gėles ar lapus. Rūšiavimas prasideda dar prieš pasiekiant konteinerį – reikia įvertinti, iš ko daiktas pagamintas ir ar jo dalis galima atskirti.
Tvarkant kapavietę patariama atliekas iš karto dėti į kelis skirtingus maišelius. Taip vėliau bus paprasčiau kiekvieną jų išmesti į tam skirtą konteinerį.