Popiežiui Leonui XIV diagnozuota plaučių adenokarcinoma visuomenės dėmesį nukreipė į vieną dažniausių plaučių vėžio formų. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Nacionalinio vėžio centro onkologai pabrėžia, kad ši liga ilgą laiką gali nesukelti aiškių požymių, tačiau anksti ją nustačius pacientams atsiranda daugiau gydymo galimybių.
Kaip pranešė „Reuters“, popiežiui operacijos metu pašalinta dešiniojo plaučio apatinė skiltis. Tokia operacija gali būti atliekama tuomet, kai naviko vieta, ligos stadija ir paciento sveikatos būklė leidžia taikyti chirurginį gydymą.
Plaučių vėžys neretai diagnozuojamas jau pažengęs. Adenokarcinoma – viena dažniausių šios ligos formų, priskiriama nesmulkių ląstelių plaučių vėžiui. Ji paprastai vystosi iš liaukinio tipo ląstelių. Šia liga gali susirgti ne tik rūkantys, bet ir niekada nerūkę žmonės.
Pradžioje liga gali nepasireikšti
Nacionalinio vėžio centro Chemoterapijos skyriaus vedėja, gydytoja pulmonologė Vaida Gedvilaitė teigia, kad vienas didžiausių iššūkių nustatant plaučių vėžį yra besimptomė ligos pradžia. Ankstyvoje stadijoje žmogus gali nieko nejausti arba atsiradusius požymius priskirti kitoms sveikatos problemoms.
Pasak gydytojos, plaučių adenokarcinoma ne visada iškart pasireiškia akivaizdžiais simptomais. Žmogus gali ilgai jaustis gerai, o pirmieji požymiai atsirasti tik ligai progresavus. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į užsitęsusį ar pasikeitusį kosulį, dusulį, kraujo atkosėjimą ir nepaaiškinamą svorio kritimą.
Šie simptomai savaime nereiškia, kad žmogus serga plaučių vėžiu, nes juos gali sukelti ir kitos ligos. Tačiau jiems nepraeinant, kartojantis ar stiprėjant, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Vienas pagrindinių plaučių vėžio rizikos veiksnių išlieka rūkymas. Riziką taip pat gali didinti pasyvus rūkymas, radonas, darbas su tam tikromis kenksmingomis medžiagomis ir kiti veiksniai. Todėl nerūkymas visiškai neapsaugo nuo šios ligos.
Operacijos galimybę lemia keli kriterijai
Nacionalinio vėžio centro gydytojas krūtinės chirurgas Sigitas Zaremba nurodo, kad sprendžiant dėl operacijos vertinamas naviko dydis ir vieta, ligos išplitimas, limfmazgių būklė, plaučių funkcija bei bendra paciento sveikata.
Jeigu nustatomas neišplitęs plaučių vėžys ir nėra priežasčių, dėl kurių chirurginis gydymas būtų negalimas, operacija gali būti vienas veiksmingiausių būdų siekti išgydymo. Vis dėlto kiekvienas atvejis vertinamas individualiai: pirmiausia būtina tiksliai nustatyti ligos stadiją ir pasirinkti tinkamiausią operacijos apimtį.
Per operaciją gali būti pašalinamas plaučio segmentas, skiltis arba visas plautis. Taip pat pašalinami sritiniai limfmazgiai. Po chirurginio gydymo neretai sprendžiama, ar reikalingas sisteminis ir (arba) spindulinis gydymas, padedantis sumažinti ligos išplitimo į kitus organus riziką.
Operacija taikoma ne visiems pacientams. Kai navikas yra išplitęs arba chirurginis gydymas dėl kitų priežasčių negalimas, pasirenkami kiti gydymo būdai.
Gydymas pritaikomas konkrečiam pacientui
Pastaraisiais metais plaučių adenokarcinomos gydymas tapo labiau individualizuotas. Kai kuriais atvejais, be įprastų tyrimų, atliekami molekuliniai naviko tyrimai. Jie padeda nustatyti genetinius pokyčius ir parinkti taikinių terapiją. Atsižvelgiant į ligos stadiją bei kitus duomenis, gali būti skiriama chemoterapija, taikinių terapija, imunoterapija, spindulinis gydymas arba kelių metodų derinys.
Gydant svarbu vertinti ne tik naviko dydį. Specialistai atsižvelgia į ligos išplitimą, naviko biologinius požymius ir paciento sveikatos būklę. Šių duomenų visuma padeda pasirinkti tinkamiausią gydymo strategiją.
Medikai pabrėžia, kad vien žinia apie pašalintą plaučio skiltį neleidžia spręsti apie konkretaus paciento prognozę. Tam reikalingi galutiniai histologinio tyrimo rezultatai, ligos stadija, limfmazgių būklė ir kiti medicininiai duomenys.
Vizito pas gydytoją nereikėtų atidėlioti
Plaučių vėžys išlieka rimta onkologine liga, tačiau gydymo galimybės priklauso nuo konkrečios situacijos. Kai liga nustatoma anksti, kai kuriems pacientams galima skirti gydymą, kuriuo siekiama visiško pasveikimo.
V. Gedvilaitė ragina neignoruoti organizmo signalų ir neatidėlioti kreipimosi į gydytoją. Užsitęsus kosuliui, pasikeitus kvėpavimui, atsiradus neįprastam nuovargiui ar kitiems nerimą keliantiems požymiams, nereikėtų laukti, kol jie praeis savaime. Ankstesnis kreipimasis gali padėti greičiau nustatyti ligą ir suteikti daugiau sėkmingo gydymo galimybių.
Kartu gydytoja atkreipia dėmesį, kad ankstyvosiose stadijose plaučių vėžys dažnai nesukelia jokių simptomų. Todėl Lietuvai itin svarbi ankstyvosios plaučių vėžio patikros programa, kuri leistų ligą aptikti dar tada, kai žmogus jaučiasi sveikas. Anksti nustatytas plaučių vėžys gali būti išgydomas, tad patikra gali išgelbėti gyvybę.
Popiežiaus atvejis primena, kad plaučių vėžys gali paliesti skirtingo amžiaus ir įvairų gyvenimo būdą turinčius žmones. Informacija apie rizikos veiksnius, simptomus ir diagnostikos galimybes išlieka svarbi siekiant ligą nustatyti kuo anksčiau.