JAV ir Ukrainos santykių krizė gilėja ir tapo rimčiausia nuo praėjusiais metais Ovaliajame kabinete kilusio skandalo. Įtampa tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV vadovo Donaldo Trumpo ypač išaugo dėl Ukrainos smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.
V. Zelenskio ir D. Trumpo susitikimas Ankaroje (nuotr. Telegram)
CNN teigimu, šis konfliktas dar kartą išryškino sudėtingą Ukrainos padėtį: D. Trumpo siekis mažinti energijos kainas apsunkina Kyjivo pastangas laimėti karą ir gali padaryti šią kovą dar pavojingesnę.
Leidinys pažymi, kad Vašingtone ir Europoje vis garsiau svarstoma, ar D. Trumpas ne tik siekia politinės naudos, bet ir nesiima veiksmų, kurie faktiškai palankūs V. Putinui.
Pastarasis Vašingtono ir Kyjivo santykių paaštrėjimas prasidėjo praėjusį penktadienį, kai D. Trumpas paskelbė apie susitarimą pirkti dyzelinį kurą iš Rusijos.
Tokį pareiškimą griežtai sukritikavo ne tik Ukrainos rėmėjai, bet ir nemažai respublikonų. Reaguodamas į kritiką, D. Trumpas pranešė apie Rusijos ir Ukrainos „paliaubas“, turėjusias apimti energetikos objektus. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad apie šį planą jis nebuvo informavęs pačių kariaujančių šalių, todėl jo pareiškimas sukėlė dar daugiau sumaišties.
Iki ketvirtadienio V. Zelenskio kantrybė išseko – jis paskelbė, kad Ukrainos smūgiai Rusijos energetikos objektams bus atnaujinti.
Ukrainos prezidentas taip pat apkaltino JAV siekiant sudaryti naujų susitarimų su V. Putinu. Jis klausė, kaip galima sudarinėti sandorius su agresiją vykdančia šalimi, kai Ukrainos žmonės kovoja už išlikimą, žūsta ir ginasi.
„Starlink“ klausimas įžiebė naują ginčą
Naują įtampos bangą Vašingtone ir Kyjive sukėlė situacija dėl „Starshield“ – karinėms reikmėms pritaikytos Elono Musko „Starlink“ paslaugos versijos.
Sistemos veikimo apribojimai faktiškai sulėtino Ukrainos karinės technikos darbą ir suteikė Rusijos kariuomenei reikšmingą pranašumą mūšio lauke.
Vis dėlto du aukšto rango JAV pareigūnai CNN teigė, kad sprendimą riboti „Starshield“ veikimą priėmė ne D. Trumpas.
Kai kurie valdžios atstovai vis dažniau mano, kad didelė atsakomybės dalis gali tekti pačiam E. Muskui.
Tuo metu naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi šaltiniais, skelbė, kad įsakymas apriboti palydovinės sistemos darbą buvo duotas iš Baltųjų rūmų.
„Tai nebuvo techninė problema“, – laikraščiui „Financial Times“ pareiškė jis.
Politikų klausimai dėl D. Trumpo tikslų
D. Trumpo kritikai JAV susitarimą dėl dyzelinio kuro laiko dar vienu pavyzdžiu, rodančiu jo polinkį daryti nuolaidas V. Putinui. Jie taip pat abejoja, ar toks susitarimas iš tiesų reikšmingai sumažins kainas prieš artėjančius kadencijos vidurio rinkimus.
Jei susitarimas bus įgyvendintas visa apimtimi, Rusijos ekonomika galėtų gauti milijardų dolerių pajamų. Tikėtina, kad šios lėšos būtų skirtos šalies karinei galiai stiprinti.
Delavero valstijai atstovaujantis senatorius demokratas Chrisas Coonsas pareiškė, kad D. Trumpas desperatiškai mėgina padaryti bent ką nors, kas sustiprintų jo paties ir į Senatą kadencijos vidurio rinkimuose kandidatuojančių respublikonų pozicijas.
Strateginiu požiūriu susitarimas kelia papildomų klausimų ir dėl anksčiau žiniasklaidoje skelbtos informacijos, kad Rusija perdavė Iranui žvalgybos duomenų apie JAV laivų, orlaivių ir karių buvimo vietas.
D. Trumpo administracija tvirtina, kad prezidentas toliau ieško būdų pasiekti taiką.
Tačiau nuo praėjusių metų, kai D. Trumpas sugrįžo į valdžią, nematyti ženklų, kad V. Putinas būtų sušvelninęs savo poziciją.
Esama ir kitokio D. Trumpo tiesmukos politikos „Pirmiausia Amerika“ vertinimo.
Londone veikiančio Karališkojo jungtinio gynybos tyrimų instituto (RUSI) Finansų ir saugumo centro direktorius Tomas Keatinge’as teigia, kad D. Trumpas rinkiminius interesus iškelia aukščiau Ukrainos žmonių saugumo, gerovės ir gyvybių. Jo vertinimu, šis faktas neturėtų likti nepastebėtas nei visuomenės, nei abiejų Atlanto pusių politikų.