Apie dabartinę politinę padėtį ir premjero Sinkevičiaus pirmuosius tris mėnesius laidoje diskutavo Vytauto Didžiojo universiteto politologas Lauras Bielinis bei Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas.
Rami politinė padėtis gali būti tik laikina
Nors per pirmuosius tris Sinkevičiaus vadovavimo Vyriausybei mėnesius nebuvo didelių skandalų, politologas Lauras Bielinis teigė situaciją vertinantis kitaip nei kaip ramią.
Jo vertinimu, Lietuvoje neįvyko staigių lūžių, konfliktų ar išsiskyrimų, todėl visuomenė ramybę ima tapatinti su įprastu politiniu gyvenimu. Tačiau artėjantys savivaldos rinkimai, pasak politologo, neišvengiamai didins įtampą.
Partijos supranta, kad įsitvirtinusi savivaldoje politinė jėga iš esmės įgyja didelę įtaką visoje Lietuvoje. Todėl konkurencija stiprės tiek partijų viduje, kur bus kovojama dėl vietų ir galimybės kandidatuoti, tiek tarp skirtingų politinių jėgų.
L. Bielinio teigimu, jau kaupiami kaltinimai, pretenzijos ir analizuojamos problemos, kurios vėliau gali būti panaudotos kovojant su politiniais oponentais. Jo manymu, dabartinė tyla gali reikšti, kad artėja priešrinkiminė audra.
Premjero lyderystės kol kas nematyti
Vytautas Dumbliauskas, vertindamas Sinkevičiaus darbą, sakė kol kas nematantis ryžtingo vadovavimo. Politologui susidaro įspūdis, kad premjeras dar nėra iki galo patikėjęs, jog iš tiesų eina ministro pirmininko pareigas.
Pasak jo, Sinkevičius viešojoje erdvėje pasisako nedaug. Viena politologė yra pastebėjusi, kad premjeras dažniau matomas nuotraukose nei aktyviai bendraujantis su visuomene ir žurnalistais.
V. Dumbliauskas palygino dabartinę situaciją su Algirdo Brazausko premjeravimo laikotarpiu nuo 2001 iki 2006 metų. Tuo metu A. Brazauskas, net ir trumpam stabtelėjęs koridoriuje ar lauke, dažnai pateikdavo komentarą žurnalistams, o jo mintys netrukus pasiekdavo televizijos kanalus ir radijo stotis.
Partijoje išlieka G. Palucko įtaka
Kalbėdamas apie galimą Gintauto Palucko įtaką Sinkevičiui, V. Dumbliauskas prisiminė diskusijas apie baltarusiškų trąšų eksportą. Jo teigimu, tuomet kai kurie pašnekovai tvirtino, kad G. Paluckas daro didelę įtaką ir lemia svarbius sprendimus.
Politologas pripažino nežinantis visų situacijos detalių, tačiau G. Palucko pozicijos stiprumą esą parodė praėję metai. Tuomet Sinkevičius nesiryžo tapti ministru pirmininku ir vietoj savęs pasiūlė G. Palucką.
Apžvalgininkai tuo metu taip pat kalbėjo, kad Sinkevičius dar nesijaučia tvirtai partijoje, o G. Palucko įtaka išlieka didelė. Be to, G. Palucko aplinkos žmonės užima svarbius postus partijoje.
V. Dumbliausko vertinimu, partijoje egzistuoja lyderystės problema, o skirtingos grupės aktyviai varžosi, visų pirma dėl vietų rinkimų sąrašuose.
Lyderystei reikėtų ne tik ryžto, bet ir supratimo
L. Bielinis svarstė, kad Sinkevičius suvokia už nugaros turintis skirtingų pozicijų ir požiūrių žmonių, todėl greičiausiai patiria įtampą. Jo nuomone, dabartinėmis aplinkybėmis premjerui būtų sudėtinga parodyti ryžtingą lyderystę, nes tam reikalingas atitinkamas charakteris.
Politologas lyderystę palygino su A. Brazausko gebėjimu prireikus griežtai įsikišti, tačiau teigė, kad Sinkevičiui mėginant elgtis taip pat, pasipriešinimas galėtų būti nukreiptas prieš jį patį.
L. Bielinio manymu, pirmiausia reikėtų išsamiai išnagrinėti partijos vidaus padėtį ir jos raidą, nulėmusią dabartinę situaciją. Taip pat būtina suprasti, kodėl partijoje vyksta skilimai ir nuolatiniai nesutarimai.
Kol šios vidinės problemos nebus išanalizuotos, partija ir toliau aiškinsis tarpusavio santykius, o kiekvienas naujas jos lyderis susidurs su sunkumais, nes nesugebės suvaldyti skilimų kamuojamos organizacijos.