Po 16 metų užsienyje į Lietuvą su šeima grįžusi Vaida (vardas pakeistas) tikėjosi tęsti konditerės darbą. Tačiau pradėjusi dirbti viename didžiausių šalies prekybos tinklų „Iki“ ji susidūrė su kalbos situacija, kuri privertė suabejoti, ar sugrįžusi į Lietuvą neturės prisitaikyti prie kitų taisyklių.
Į naujienų portalą tv3.lt kreipusis moteris teigė, kad pirmąją darbo dieną vadovė ją supažindino su kolege ukrainiete, nemokančia lietuvių kalbos. Pati Vaida nekalba nei ukrainietiškai, nei rusiškai, tačiau, pasak jos, vadovė pareiškė, kad darbuotojai teks skubiai mokytis rusų kalbos, nes kolegė lietuvių kalbos nesimokys.
Vaida sakė nesitikėjusi tokio reikalavimo. Gyvendama užsienyje ji pati išmoko tos šalies kalbą ir laikėsi vietos taisyklių, todėl grįžusi į Lietuvą manė, kad darbe bus svarbu mokėti lietuviškai.
Darbuotoją nustebino vadovės paaiškinimas
Moteris pasakojo, kad labiausiai ją sukrėtė ne pats kalbos barjeras, o vadovės nurodymas. Ji teigė išgirdusi, jog rusų kalbą turės išmokti greitai, nes ukrainietė lietuviškai mokytis neketina.
Vaidos teigimu, tokia situacija jai pasirodė sunkiai suprantama: 16 metų gyvendama kitoje valstybėje ji prisitaikė prie tenykštės kalbos ir tvarkos, o grįžusi į savo šalį vėl susidūrė su reikalavimu mokytis užsienio kalbos.
Prekybos tinklas: rusų kalbos mokėti nereikalaujame
„Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė tv3.lt teigė, kad įmonė darbuotojų neįpareigoja mokėti rusų ar kitos užsienio kalbos.
Jos teigimu, Lietuvoje veikiantis prekybos tinklas klientus aptarnauja lietuviškai, todėl lietuviškai kalbantys darbuotojai neprivalo su kolegomis bendrauti anglų, rusų ar kita užsienio kalba.
Jeigu kolegos moka bendrą užsienio kalbą, jie gali ją vartoti tarpusavyje, tačiau toks bendravimas nėra privalomas. Lietuviškai dar nekalbantiems darbuotojams, pasak G. Kitovės, padeda kolegos, vertimo programėlės ir vaizdinės instrukcijos.
„Iki“ šiuo metu dirba apie 180 iš užsienio atvykusių žmonių. Jie sudaro maždaug 3 proc. visų įmonės darbuotojų, o didžiausią jų dalį sudaro ukrainiečiai.
Užsieniečiams taip pat organizuojami lietuvių kalbos kursai, o mokymai darbo vietose vyksta lietuviškai.
Kada darbdavys gali reikalauti užsienio kalbos?
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) nurodo, kad darbdavys gali nustatyti užsienio kalbos mokėjimo reikalavimą, tačiau jis turi būti pagrįstas konkrečiomis darbo funkcijomis.
Toks reikalavimas gali būti teisėtas, jei darbuotojui nuolat reikia bendrauti su užsienio klientais, partneriais ar tiekėjais arba rengti dokumentus kita kalba. Jeigu reikalaujama mokėti būtent rusų kalbą, darbdavys turėtų paaiškinti, kodėl darbui būtina ši kalba.
VDI primena, kad Darbo kodeksas draudžia diskriminaciją dėl kalbos ir įpareigoja darbdavius užtikrinti vienodas darbo sąlygas. Jei užsienio kalbos reikalavimas atsiranda jau žmogų įdarbinus, darbdaviui gali tekti organizuoti darbuotojo mokymą.
Institucija pabrėžia, kad darbuotojas turi būti apmokytas tiek, kiek to reikia jo darbo funkcijoms atlikti. Jei darbdavys savo iniciatyva siūlo keisti darbo sutarties sąlygas, kai kuriais atvejais jis privalo darbuotoją apie tai informuoti raštu ir gauti jo sutikimą.
Atsisakymas pritarti pagrįstiems darbo sąlygų pakeitimams tam tikromis aplinkybėmis gali tapti pagrindu nutraukti sutartį be darbuotojo kaltės. Tokį sprendimą darbdavys turėtų grįsti reikšmingomis ekonominėmis, organizacinėmis ar gamybinėmis priežastimis.
VDI darbuotojams pataria tokius reikalavimus ir savo atsakymus fiksuoti raštu, išsaugoti darbo sutartį bei pareigybės aprašymą. Kilus konfliktui, galima kreiptis į darbo ginčų komisiją.
Valstybinės kalbos inspekcijos vadovui kilo klausimų
Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininkas Audrius Valotka taip pat mano, kad užsienio kalbos mokymasis darbuotojui negali būti nurodomas be pagrindo.
Jo vertinimu, pirmiausia reikėtų įvertinti, kokie reikalavimai buvo nustatyti priimant žmogų į darbą. Jei rusų kalbos mokėjimas nebuvo įrašytas pareigybės aprašyme, darbdavys, norėdamas tokį reikalavimą įvesti, turėtų pasirūpinti darbuotojo mokymu.
A. Valotka abejoja ir sprendimu lietuvei liepti mokytis rusų kalbos, o ne skatinti Lietuvoje gyvenančią ukrainietę mokytis lietuviškai. Jo manymu, ukrainietei būtų lengviau išmokti lietuvių kalbą.
VKI vadovas priminė, kad darbdavys, įdarbinęs lietuviškai nekalbančius žmones, privalo darbo procesą organizuoti taip, kad klientai būtų aptarnaujami valstybine kalba.
Šiuo metu karo pabėgėliams taikomos lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimo išimtys. „Iki“ nurodo, kad tiesiogiai su klientais dirbantiems užsieniečiams taikomas A2 lietuvių kalbos lygio reikalavimas, tačiau karo pabėgėliams jis netaikomas.
A. Valotka šią išimtį kritikuoja ir teigia, kad ji neskatina užsieniečių integracijos.
Ar Vaidos atveju reikalavimas mokytis rusų kalbos buvo teisėtas, būtų galima spręsti tik įvertinus jos darbo sutartį, pareigybės aprašymą ir tai, kokios sąlygos jai iš tiesų buvo nustatytos.