Sunkiai sergantis žmogus kartais staiga tampa žvalesnis: jam grįžta jėgos, jis ima kalbėti, juokauti, vaikščioti ar valgyti ir gali pasirodyti visiškai pasveikęs. Vis dėlto hospiso slaugytoja J. McFadden perspėja, kad toks pagerėjimas gali būti apgaulingas.
Savo „TikTok“ paskyroje @hospicenursejulie patirtimi besidalijanti slaugytoja kalba apie mirtį ir kitas visuomenėje dažnai tabu laikomas temas. Ji siekia paaiškinti, kaip organizmas geba pasirūpinti savimi, ir padėti žmonėms mažiau nerimauti kalbant apie mirtį.
Netikėtas pagerėjimas prieš mirtį
J. McFadden apibūdino vadinamąjį „atgijimo prieš mirtį“ reiškinį. Jis pasireiškia tuomet, kai žmogus sunkiai serga ir jau yra arti aktyvaus mirimo etapo – paprastai iki mirties lieka vos kelios dienos.
Tokiu metu pacientas gali netikėtai pradėti vaikščioti, kalbėti, valgyti ir elgtis taip, lyg ligos niekada nebūtų buvę. Pasak slaugytojos, žmonės tampa panašūs į save iš ankstesnio gyvenimo: įgyja daugiau energijos, daug bendrauja ir juokauja. Tačiau dažniausiai po tokio pagerėjimo jie miršta per kelias dienas, o kartais – dar tą pačią naktį.
Vienas komentatorius pasakojo, kad panaši patirtis ištiko jo Alzheimerio liga sirgusią mamą. Prieš mirtį ji vėl viską prisiminė, juokėsi su dukra ir pasakė ją mylinti.
J. McFadden teigimu, toks reiškinys pasireiškia maždaug trečdaliui hospiso pacientų. Kad netikėtas artimojo pagerėjimas šeimos nesuklaidintų ir vėlesnė mirtis netaptų dar didesniu sukrėtimu, hospiso darbuotojai artimuosius apie tai įspėja iš anksto.
Keli „TikTok“ vartotojai šį reiškinį palygino su serialo „Grei anatomija“ scena. Joje gydytojai Marko Sloano pabudimą po to, kai jis po lėktuvo katastrofos nebereagavo į aplinką, pavadino „atgijimu“.
Mokslui tai tebėra paslaptis
Šį reiškinį ilgą laiką tyrinėja vokiečių mokslininkas Michaelis Nachmas. Jis ieško paaiškinimo, kuris padėtų geriau suprasti, kodėl prieš mirtį kai kurių pacientų būklė trumpam pagerėja.
Mokslininko surinkti duomenys rodo, kad apie tokį reiškinį žmonės pasakoja jau daugiau nei 250 metų. Remiantis tyrimų duomenimis, 84 proc. jį patyrusių žmonių miršta per savaitę, o pusė jų – tą pačią dieną.
Šis reiškinys iki šiol laikomas medicinine paslaptimi. Dalis žmonių jį sieja su dvasiniais įsitikinimais, tačiau teiginio, kad smarkiai pažeistos smegenys galėtų lengvai sugrįžti į įprastą būseną, mokslas kol kas negali patvirtinti.
Prieš mirtį kai kurie pacientai mato mirusius artimuosius
J. McFadden taip pat pasakoja, kad prie mirties esantys žmonės kartais ima matyti jau mirusius giminaičius, draugus ar seniai nugaišusius augintinius. Kai kurie pacientai teigia matantys juos lankančias dvasias arba angelus.
Anot slaugytojos, tai dažniausiai nutinka likus maždaug mėnesiui iki mirties. Vieni šiuos vaizdinius patiria tarsi sapne, kiti sako juos matantys fiziškai ir klausia aplinkinių, ar šie taip pat tai pastebi.
Daugelis žmonių mano, kad tokie išgyvenimai gali tapti paguoda prieš iškeliaujant iš šio pasaulio ir susitinkant su anksčiau mirusiais artimaisiais.
J. McFadden teigimu, pacientai dažniausiai nebūna išsigandę. Priešingai, mirusiųjų pasirodymas juos nuramina. Jie gali sakyti, kad artimieji žada netrukus ateiti jų pasiimti arba padėti, todėl mirties baimė daugeliui sumažėja.