Praėjusią savaitę Lietuvoje smarkiai pabrango didmeninė elektra – vidutinė jos kaina padidėjo 97 proc. Tokį pokytį daugiausia lėmė regione daugiau nei perpus sumažėjusi vėjo elektrinių gamyba, praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
Spalio 12–18 dienomis vidutinė savaitės elektros kaina „Nord Pool“ ir „Epex Spot“ biržų Lietuvos zonoje išaugo nuo 80 iki 159 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje siekė 120 eurų už MWh.
„Litgrid“ Rinkos analitikos skyriaus vadovas Deividas Šikšnys nurodė, kad Baltijos šalyse kainos reikšmingai kilo dėl daugiau nei perpus kritusios vėjo elektrinių gamybos. Lietuvoje vietinė elektros generacija sumažėjo trečdaliu, todėl importo poreikis padidėjo 66 proc. Kainą taip pat veikė aukštos elektros kainos kaimyninėse rinkose.
Lietuvoje elektros vartojimas per savaitę padidėjo 4 proc., iki 275 gigavatvalandžių (GWh). Šalies elektrinės patenkino 59 proc. poreikio. Iš viso Lietuvoje pagaminta 163 GWh elektros – 32 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 240 GWh.
Vėjo elektrinių gamyba sumažėjo 51 proc., iki 81 GWh, tačiau jos išliko pagrindiniu elektros gamybos šaltiniu šalyje. Saulės elektrinės pagamino 31 GWh – 11 proc. mažiau nei savaitę anksčiau. Hidroelektrinių gamyba sudarė 15 GWh, šiluminių jėgainių – 21 GWh, kitų elektrinių – 14 GWh.
Vėjo jėgainės užtikrino 50 proc. Lietuvoje pagamintos elektros, saulės elektrinės – 19 proc., hidroelektrinės – 10 proc., šiluminės jėgainės – 13 proc., o kitos elektrinės – 8 proc.
Elektros importas per savaitę padidėjo 66 proc., iki 139 GWh. Iš Švedijos buvo importuota 58 proc. elektros, iš Latvijos – 39 proc., iš Lenkijos – 3 proc.
Eksporto srautai iš Lietuvos, priešingai, sumažėjo 58 proc., iki 26 GWh. Didžioji dalis, arba 85 proc., eksportuotos elektros buvo nukreipta į Lenkiją, 8 proc. – į Švediją, o 7 proc. – į Latviją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudotas 69 proc. Lenkijos kryptimi ir 18 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 2 proc. Švedijos kryptimi ir 69 proc. Lietuvos kryptimi.
