Lenkijos tarnybos bando išsiaiškinti, kas paskatino mįslingą jaunuolių smurto bangą. Praėjusią savaitę ugdymo įstaigose įvyko trys skirtingi išpuoliai: žuvo jauna moteris, o mažiausiai 15 žmonių buvo sužeista. Po incidentų pradėta nacionalinė saugumo operacija – sulaikyta beveik 200 grasinimus skelbusių jaunuolių, tarp jų ir nepilnamečių, o prie mokyklų bei kitų ugdymo įstaigų pasiųsta apie 20 tūkst. pareigūnų.
Tyrėjai teigia, kad dalis grasinimų internete galėjo būti skelbiami vien dėl dėmesio. Vis dėlto teisėsauga aiškinasi ir tyčinio kurstymo galimybę. Tuo metu krizę, pareigūnų teigimu, išnaudojo ir Rusijos struktūros – internete suaktyvėjo neapykantą bei dezinformaciją skleidžiantys botai.
Trys išpuoliai įvyko aplink Varšuvą
Politiškai susiskaldžiusi ir dėl Rusijos provokacijų nerimaujanti Lenkija susidūrė su nauja krize. Praėjusią savaitę 19-metis Ostrolenkos profesinėje mokykloje peiliu sužeidė 10 žmonių. Netoli Vyškuvo 15-metis mirtinai sužalojo pradinės mokyklos ūkvedę ir sužeidė dar tris darbuotojus.
Varšuvoje 21 metų studentė savo kolegijoje peiliu sužeidė dvi jaunas moteris. Visi trys išpuoliai įvyko Varšuvos apylinkėse.
Vadybininkė Dorota Czekaj, auginanti keturis vaikus, sakė esanti pasibaisėjusi tuo, kas vyksta.
Po šių įvykių internete pasirodė kaukėtų žmonių, mojuojančių peiliais, įrašai, kuriais raginta rengti naujus išpuolius. Virtualioje erdvėje taip pat greitai pasklido gandai apie vadinamąsias „mirties lenktynes“ ir „kruvinąjį penktadienį“.
Vietos gyventoja Nikola Wyszkowo pasakojo žinanti, kad dalis paauglių nešiojasi ginklus, nes baiminasi dėl savo saugumo. Ji teigė, kad vaikinai neretai turi peilių ar kitų įrankių, tačiau nėra aišku, kiek jų iš tikrųjų priklauso konkrečiai grupei ir kelia realią grėsmę.
Grasinimai daugeliu atvejų tebuvo virtuali legenda
Lenkijos policija vykdė masinę operaciją: 24 tūkst. pareigūnų patikrino beveik 80 tūkst. įstaigų ir sulaikė beveik 200 grasinimus internete skelbusių jaunuolių. Tarp jų buvo daug nepilnamečių. Vis dėlto apklausos parodė, kad vadinamasis „kruvinasis penktadienis“ daugeliu atvejų tebuvo virtuali legenda.
Vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwinskis teigė, kad dauguma atvejų buvo susiję su neatsakingu jaunuolių elgesiu. Pareigūnų vertinimu, grasinimai dažnai kyla iš noro atkreipti į save dėmesį arba aklo kitų mėgdžiojimo.
Kai kuriuos sulaikytuosius smurtui paskatino kompiuteriniai žaidimai. Lenkijoje gyvenantis lietuvis Laurynas Vaičiūnas pasakojo, kad 15-metis, apkaltintas 37-erių Vyškuvo mokyklos ūkvedės nužudymu, išpuoliui rengėsi žaisdamas populiarų vaizdo žaidimą „Roblox“.
Rytų Europos kolegijos vadovas L. Vaičiūnas aiškino, kad jaunuolis žaidime susikūrė mokyklos maketą ir jame imitavo būsimą išpuolį. Į mokyklą jis atvyko su kamera, nes ketino įvykį filmuoti ir transliuoti tiesiogiai.
Iš sulaikytųjų buvo paimta ginklų, dažniausiai peilių. Dauguma jaunuolių vėliau paleisti, o rimtesni įtarimai pareikšti beveik dešimčiai žmonių.
Policijos generalinis inspektorius Marekas Boronas sakė, kad pavienius atvejus galėjo paskatinti ekstremistinės pažiūros, siejamos su nacių kultūra ir kraštutine dešine.
Šalyje tęsiamas ne tik tyrimas, bet ir sustiprinta apsaugos operacija. Prie ugdymo įstaigų patruliuoja apie 20 tūkst. pareigūnų. M. Kierwinskis pabrėžė, kad priemonės bus tęsiamos tol, kol bus išaiškintos visų pastarosiomis dienomis įvykusių incidentų aplinkybės.
Dezinformacijos sklaidą stiprino rusų botai
Lenkijos teisėsauga aiškinasi, ar išpuoliai nebuvo susiję ir su platesniu kurstymu. Nors kol kas nėra įrodymų, kad veikė organizuota grupė, pareigūnai pastebi, jog krizę pasinaudojo Rusijos struktūros.
Skaitmeninės plėtros ministras Krzysztofas Gawkowkis teigė, kad mokyklose įvykę išpuoliai buvo naudojami dezinformacijai skleisti. Taip pat pastebėtas su Rusijos botais siejamas aktyvumo padidėjimas – jie skleidė dezinformaciją ir mėgino paveikti pastangas su ja kovoti.
Savaitgalį taip pat pranešta apie sužlugdytą pasikėsinimą į premjerą Donaldą Tuską ir gynybos ministrą. Vroclave veikiančiai Rytų Europos kolegijai vadovaujantis L. Vaičiūnas teigė, kad pareigūnų veiksmai šiuo atveju buvo ir žinutė interneto „drąsuoliams“.
Jo vertinimu, sulaikytas asmuo labiau priminė interneto fanatiką nei realią grėsmę. L. Vaičiūnas taip pat įžvelgė galimą Lenkijos policijos požiūrio į neapykantos kurstymą internete pokytį.
Internete grasino nužudyti D. Tuską 66-erių lenkas, policijos įvardijamas kaip Krzysztofas N. Jam pateikti devyni kaltinimai, tarp jų – bandymas įvykdyti valstybės perversmą. Už šį nusikaltimą gresia nuo 2 iki 15 metų laisvės atėmimo.