Prieš 13 metų Erika Šlimaitė interviu portalui „Vakarų Ekspresas“ pasakojo apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Tuomet ji pripažino, kad kario darbas yra ne tik įdomus, bet ir pavojingas.
Apie tarnybą kalbėjo kaip apie nenuspėjamą veiklą
Moteris tuomet teigė, kad jai patinka tarnybos įvairovė, fizinis krūvis ir tai, jog iš anksto ne visada aišku, kokias užduotis teks vykdyti.
„Kario darbas įdomesnis nei kontoros tarnautojo, tačiau ir pavojingesnis. Nepaisant to, man patinka įvairovė, kai iš anksto nežinai, ką teks veikti, ir užduotys, susijusios su ištverme bei fiziniu krūviu“, – „Vakarų Ekspresui“ sakė E. Šlimaitė.
Dvi moterys išvyko į Iraną ir dingo
Lietuvos kariuomenė portalui tv3.lt patvirtino, kad E. Šlimaitė joje tarnavo 2010–2014 m. Šiuo metu ji kariuomenėje nebetarnauja.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktajame policijos komisariate buvo gauti pareiškimai dėl dviejų moterų dingimo. Daiva Zakažauskaitė, gimusi 1992 m., ir Erika Šlimaitė, gimusi 1983 m., šių metų spalio 7 d. iš Lietuvos išskrido į Turkiją, o iš ten išvyko į Iraną.
Turinčius informacijos apie jų buvimo vietą ar kitų tyrimui reikšmingų duomenų policija prašo nedelsiant kreiptis į Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 3-iojo veiklos skyriaus vyriausiąją tyrėją Jovitą Morozovienę telefonu +370 700 56556 arba +370 670 21248, el. paštu [email protected]. Taip pat galima skambinti skubios pagalbos numeriu 112.
URM: lietuvės galėjo būti sulaikytos
Užsienio reikalų ministerija portalui tv3.lt patvirtino gavusi informacijos, kad dingusios Lietuvos pilietės galėjo būti sulaikytos Irane.
Ministerija nurodė, kad įvairiais kanalais aiškinasi įvykio aplinkybes, siekia gauti oficialių duomenų, bendradarbiauja su Europos Sąjungos partneriais ir ieško galimybių suteikti moterims reikalingą pagalbą.
URM taip pat dar kartą paragino Lietuvos piliečius nevykti į Iraną, o šiuo metu ten esantiems žmonėms – kuo skubiau iš šalies išvykti.
Sesuo teigia sužinojusi apie galimą laikymą privačiame name
D. Zakažauskaitės sesuo Rūta Korsakienė portalui tv3.lt pasakojo, kad spalio 19 d. jai paskambino Turkijos ambasados atstovai. Turkija Irane turi Lietuvos garbės konsulą, o ambasada esą kelis kartus bandė patikrinti informaciją. Pasak moters, taip pavyko išsiaiškinti, kad abi lietuvės yra sulaikytos.
R. Korsakienė taip pat teigė bendravusi su moterimi, kurios vyras yra Irano pilietis ir turi pažinčių šioje šalyje. Pasak jos, šie žmonės rizikuoja savo šeimų saugumu, bandydami aiškintis lietuvių situaciją.
Sesers teigimu, turima informacijos, kad moterys gali būti laikomos ne areštinėje ar policijos įstaigoje, o kažkokiame name. Ji taip pat sakė, kad jų sulaikymas galėjo būti oficialiai neužregistruotas, todėl valstybės sistemose jos esą neegzistuoja.
Buvusi tarnyba kariuomenėje galėjo turėti reikšmės
R. Korsakienė mano, kad jeigu lietuvės iš tiesų laikomos neoficialioje vietoje, toks sulaikymas gali trukti iki mėnesio. Per tą laiką Irano institucijos galėtų spręsti, ar moteris paleisti, ar jų sulaikymą įregistruoti oficialiai.
Pasak sesers šaltinių, E. Šlimaitė kariuomenėje pradėjo tarnauti prieš 16 metų ir joje išbuvo ketverius metus. Ši aplinkybė, jos teigimu, galėjo apsunkinti situaciją.
R. Korsakienė pasakojo, kad žmonės, padedantys jai susisiekti su Irano gyventojais, nuolat klausinėjo, ar viena iš dingusiųjų nėra politikė, svarbus asmuo arba susijusi su kariuomene. Sužinojus apie Erikos tarnybą, esą kilo nuogąstavimų, kad ji galėjo būti palaikyta šnipe.
Artimiesiems trūksta informacijos ir kyla bendravimo problemų
R. Korsakienė taip pat nurodė, kad prie bylos paskirtas asmuo nemoka anglų kalbos. Dėl to, pasak jos, sudėtinga bendrauti su užsieniečiais, kurie siekia padėti išsiaiškinti moterų likimą.
Moters teigimu, pagalbą siūlė daug Irane gyvenančių užsieniečių arba žmonių, kurių artimieji yra šioje šalyje. Vis dėlto pareigūnas, dirbantis su byla, esą pats nebandė su jais susisiekti ir nurodė informaciją rinkti artimiesiems.
R. Korsakienė sakė, kad nuo penktadienio pati renka kontaktus ir perduoda pareigūnams visus gautus duomenis.
Erikos pažįstama: kelionės jai tapo gyvenimo būdu
E. Šlimaitę pažįstanti moteris pasakojo, kad kelionės jos gyvenime užėmė svarbią vietą nuo tada, kai ji persikėlė į Norvegiją. Iš pradžių Erika keliavo po Norvegiją, vėliau pradėjo lankyti kitas šalis.
Pažįstama ją apibūdino kaip drąsų ir ekstremaliems potyriams nebijantį žmogų, kuris supranta su kelionėmis susijusias rizikas.
Į Lietuvą viena moterų turėjo grįžti spalio 21-ąją
Generalinės prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė–Šatkauskienė portalui tv3.lt sakė, kad viena iš moterų iš kelionės turėjo grįžti spalio 21 d., trečiadienį, tačiau apie ją vis dar nebuvo jokių žinių.
Dėl moterų dingimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jo metu atliekami proceso veiksmai, tikrinami duomenys ir bendradarbiaujama su užsienio valstybių teisėsaugos institucijomis bei kitomis tarnybomis. Tyrimas pradėtas gavus dingusiųjų artimųjų pareiškimus.
Erika buvo aplankiusi 65 šalis
E. Šlimaitė buvo rašiusi, kad ilgą laiką keliones derino su darbu ir laisvadieniais, tačiau vėliau norėjo daugiau laiko skirti mėgstamai veiklai.
Ji nurodė aplankiusi 65 šalis ir siūlė kitiems padėti pasiruošti kelionėms: sudaryti maršrutus, patarti dėl dokumentų, pasidalyti patikimų gidų bei vietinių kelionių organizatorių kontaktais ir atkreipti dėmesį į praktines aplinkybes, kurios ne visada išryškėja planuojant kelionę.
Eriką labiausiai domino mažiau turistinės vietos, įdomesnės kelionės ir įvairios nakvynės. Ji taip pat rašė, kad keliauti galima pigiau, tačiau tam kartais reikia atsisakyti dalies patogumo.
Jos paskyroje buvo užfiksuota Irano bažnyčia ir senovinių knygų vaizdai. Spalio 11 d. paskelbtoje nuotraukoje pro langą matyti kelias bei dykuma, o angliškas užrašas nurodo kryptį į Jezdo miestą. Tą pačią dieną pasirodė ir įrašas su kūriniu, sudarytu iš daugybės keraminių lėkštučių.
Moterys keliavo kartu
Taip pat užfiksuota, kaip moterys galimai vaikšto po turgų. Daiva filmuoja, o prieš ją einanti Erika kartą atsisuka, nusišypso ir toliau nueina pirmyn.
Erikos paskyros aprašyme nurodyti žodžiai „travel planning“, lietuviškai reiškiantys „kelionių planavimą“.
Užsienio reikalų ministerija pabrėžia, kad oficialios informacijos apie įvykį kol kas nėra gavusi, tačiau aplinkybes aiškinasi visais turimais kanalais ir siekia užtikrinti Lietuvos pilietėms reikalingą pagalbą.