Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia gavęs krašto apsaugos ministro patikinimą, kad iki metų pabaigos bus tinkamai ir efektyviai panaudotos visos šiemet gynybai skirtos lėšos. Vis dėlto įpusėjus rudeniui dar nebuvo panaudota maždaug pusė krašto apsaugos biudžeto.
Ketvirtadienį Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijoje M. Sinkevičius sakė, kad vien lėšų išleidimo faktas nėra pakankamas – svarbu, jog pinigai būtų naudojami skaidriai ir racionaliai, o ne skubiai vien dėl artėjančios metų pabaigos.
Premjeras pabrėžė neabejojantis, kad visas finansavimas bus panaudotas, nes tokį patikinimą yra gavęs iš krašto apsaugos ministro.
Gynybai numatyta 5,38 proc. BVP
BNS skelbė, kad 2026 metais krašto apsaugos sistemos biudžetas siekia 4,8 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
M. Sinkevičius teigė asmeniškai nuolat stebintis, kaip panaudojami gynybai skirti asignavimai. Jo vertinimu, dabartinis lėšų panaudojimo tempas nėra džiuginantis, nes investicijos galėtų būti paskirstytos tolygiau per metus. Premjeras prognozavo, kad daugiausia mokėjimų bus atlikta paskutinį ketvirtį.
Vyriausybės vadovas taip pat nurodė, kad sukurta priemonė, leidžianti matyti, kaip atskiros krašto apsaugos sistemos perkančiosios organizacijos panaudoja investicijoms skirtus pinigus.
Kaip rašė BNS, praėjusią savaitę dar buvo neišleista maždaug pusė šių metų krašto apsaugos finansavimo. Krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa tuomet teigė, kad lėšos naudojamos sparčiau nei pernai.
Anksčiau M. Sinkevičius sakė suprantantis Krašto apsaugos ministerijos paaiškinimus dėl nepanaudoto finansavimo, tačiau pabrėžė, kad pirkimus vykdančios organizacijos turėtų veikti greičiau.
Premjeras taip pat atkreipė dėmesį į smarkiai padidėjusį krašto apsaugos finansavimą. Pasak jo, Ingridos Šimonytės vadovauta Vyriausybė paliko 3,5 proc. BVP siekiantį finansavimą, o dabar, jam viršijant 5 proc., tokį pinigų kiekį turi administruoti ta pati sistema.
M. Sinkevičiaus manymu, procesus apsunkina ir tai, kad Lietuvoje tebėra per daug perkančiųjų organizacijų.
Jis abejojo, ar per Gynybos resursų agentūrą planuotas ir vykdytas pirkimų centralizavimas įgyvendintas iki galo, nes tokių organizacijų yra daugiau nei dešimtis. Premjero teigimu, tai kelia iššūkių pirkimų greičiui, procesų organizavimui, valdymui ir priežiūrai.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas antradienį Seimui pateikė viešųjų pirkimų pataisas, kuriomis siekiama paspartinti gynybos įsigijimus.
Siūloma nustatyti naujas pirkimų kategorijas ir sutrumpinti laiką, per kurį Viešųjų pirkimų tarnyba sprendžia dėl leidimo pirkimą vykdyti supaprastinta tvarka.
Šią savaitę Seimui pateiktame kitų metų valstybės biudžeto projekte gynybai numatyta skirti 5 proc. BVP, arba daugiau nei 4,8 mlrd. eurų.
Ši suma apima Krašto apsaugos ministerijai numatytus asignavimus ir Valstybės gynybos fondą, kurį sudarys daugiau nei 896 mln. eurų.