Finansų ministras Taurimas Valys teigia, kad rengiant kitų metų valstybės biudžetą netrūko siūlymų reikšmingai mažinti krašto apsaugai numatytas lėšas. Vis dėlto jis neįvardijo, kurie valdančiosios koalicijos partneriai ragino tai daryti.
Anot ministro, tokių pasiūlymų buvo ir iš kai kurių koalicijos atstovų. Tarp svarstytų variantų jis paminėjo galimybę mažinti finansavimą arba imtis, jo vertinimu, galimai nepamatuotų ir su gynybos partneriais nesuderintų sprendimų.
T. Valys sakė, kad Lietuva buvo raginama orientuotis į kitų NATO šalių pavyzdį ir apsiriboti minimaliu finansavimo lygiu, kurio reikalauja pagrindiniai partneriai amerikiečiai. Tačiau, ministro teigimu, šiam spaudimui buvo atsilaikyta. Lietuva esą sukūrė partnerių lūkesčius ir, būdama pavyzdžiu, jau sulaukia tam tikros naudos.
Ministras taip pat nurodė, kad nemažai spaudimo buvo patirta ir iš opozicijos.
Jo vertinimu, gynybai skiriamas finansavimas, viršijantis 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Lietuvai jau duoda apčiuopiamų dividendų. Šalis, pasak T. Valio, nebelaikoma karo zona – ji vertinama kaip atspari ir ryžtinga valstybė, investuojanti į gynybą bei gebanti sudominti didžiausius pasaulio rinkos žaidėjus.
Kalbėdamas apie kitų metų pensijas, T. Valys neatmetė galimybės jų didinimui panaudoti vadinamąjį „Sodros“ rezervo perviršį. Jis pabrėžė, kad būtų naudojamas ne pats rezervas, o tik jo perviršis, ir pridūrė, jog šis klausimas tebėra atviras.