Įmonės vis daugiau dėmesio skiria energijos vartojimo efektyvumui: įrengia saulės elektrines, modernizuoja pastatų sistemas ir atnaujina įrangą. Vis dėlto dalis verslų dar turi paprastesnių būdų sumažinti energijos sąnaudas. Specialistai teigia, kad po darbo valandų išjungus nereikalingas sistemas, nepaliekant įrangos budėjimo režimu ir pastatų inžinerines sistemas valdant pagal faktinį poreikį, bendras išlaidas galima pastebimai sumažinti.
„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) išmaniosios apskaitos valdymo departamento vadovė Aurelija Židickytė–Orvydė pabrėžia, kad galutinė elektros sąskaita neparodo, kuriuo metu ir kur energijos sunaudojama daugiausia. Detaliau išanalizavus vartojimą, esą dažnai paaiškėja, jog nemažai energijos išeikvojama tuomet, kai sistemos veikia iš įpročio, nors gamyba ar kiti darbo procesai jau nevyksta.
Po darbo energijos vartojimas nesibaigia
Vienas ryškiausių neefektyvaus elektros naudojimo požymių – didelis vartojimas tuo metu, kai pagrindinė įmonės veikla jau sustojusi.
A. Židickytė–Orvydė nurodo, kad dalį sąnaudų sudaro ne pagrindiniai procesai, o vadinamasis foninis vartojimas. Prie jo gali prisidėti naktį veikiančios vėdinimo ar vėsinimo sistemos, budėjimo režimu palikta technika, įskaitant apsaugos kameras, apšvietimas retai naudojamose patalpose ir ilgiau nei būtina veikianti įranga. Nors pavienės tokios sąnaudos gali atrodyti nedidelės, per ilgesnį laiką jos reikšmingai padidina bendrą energijos poreikį.
Įsirengus išmanųjį skaitiklį, elektros vartojimą galima analizuoti 15 minučių tikslumu. ESO savitarnoje šie duomenys pateikiami jau kitą dieną, todėl įmonės gali greičiau pastebėti pasikartojančius vartojimo modelius, kurių įprasta mėnesio sąskaita neatskleidžia.
Kas daugiausia naudoja elektrą?
Didžiausi elektros vartotojai skiriasi priklausomai nuo įmonės veiklos. Administraciniuose ir komerciniuose pastatuose daugiausia energijos paprastai sunaudoja apšvietimas, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos bei IT infrastruktūra. Gamybos sektoriuje didžiausią dalį dažniausiai sudaro technologinė įranga, varikliai, kompresoriai ir aušinimo sistemos.
Specialistai rekomenduoja būtent šių sistemų veikimą įvertinti pirmiausia. Greičiausiai rezultatą dažnai leidžia pasiekti apšvietimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo nustatymų pakeitimai, taip pat nereikalingai veikiančios įrangos darbo laiko sutrumpinimas.
Vertinant apšvietimą svarbu atsižvelgti ne tik į šviestuvų efektyvumą, bet ir į jų valdymą. Reikėtų įvertinti, ar visos zonos turi būti apšviečiamos vienodai ir ar patalpose, kuriose niekas nedirba, nėra perteklinio apšvietimo. Tokia pati peržiūra reikalinga šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemoms – jų režimai turėtų atitikti faktinį patalpų naudojimą.
Prieš investuojant verta patikrinti kasdienę tvarką
Detalūs elektros vartojimo duomenys gali padėti nustatyti, ar neefektyvumo priežastis slypi pačioje įrangoje, ar jos naudojimo būde.
A. Židickytė–Orvydė teigia, kad energijos vartojimo efektyvumas nebūtinai prasideda nuo naujos technikos įsigijimo. Pirmiausia svarbu suprasti dabartinį vartojimą – tik tada galima atskirti, kur pakaktų pakeisti kasdienius darbo įpročius, o kur reikėtų svarstyti apie efektyvesnę įrangą.
Pasak jos, kuo anksčiau įmonė nustato neefektyvų energijos vartojimą, tuo daugiau galimybių sumažinti sąnaudas dar prieš pradedant brangius modernizavimo projektus.