Irane dingusios Lietuvos pilietės Daiva Zakažauskaitė ir Erika Šlimaitė galėjo būti sulaikytos ne oficialioje areštinėje ar policijos įstaigoje, o neįvardytame name. Tokios informacijos gavo Daivos sesuo Rūta Korsakienė.
Advokatas: sąžiningo teismo tikėtis beveik neįmanoma
Advokatas Gintaras Černiauskas žmonėms, planuojantiems keliones į rizikingas valstybes, rekomenduoja gerai įvertinti, ar tokia kelionė būtina. Ypač reikėtų vengti šalių, su kuriomis Lietuva nepalaiko diplomatinių santykių.
Pasak jo, į tokias valstybes vis dėlto išvykę žmonės turėtų būti pasirengę galimiems nenumatytiems įvykiams ir nuolat palaikyti ryšį su artimaisiais. Taip nutikus nelaimei būtų galima greičiau reaguoti ir žinoti, kur ieškoti dingusio žmogaus.
Advokatas nurodė, kad apie problemą artimieji turėtų informuoti Užsienio reikalų ministeriją. Gavus daugiau duomenų, būtų galima spręsti, kokių veiksmų imtis toliau.
Jo vertinimu, jeigu lietuvės iš tiesų yra įkalintos, jų išlaisvinimo reikėtų bandyti siekti diplomatiniais kanalais. G. Černiauskas pabrėžė, kad tikėtis teisingo ir sąžiningo teismo Irane būtų praktiškai beviltiška.
Informacijos būtų galima ieškoti diplomatiniais kanalais
Situaciją apsunkina tai, kad Lietuva ir Iranas nepalaiko diplomatinių santykių. Advokato teigimu, Irano teisėsaugos institucijos ir politinė valdžia su Lietuva nebendradarbiauja, todėl išorės poveikio galimybės yra labai ribotos.
Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje nurodoma, kad Irane Lietuva turi garbės konsulą. G. Černiausko manymu, per diplomatinius kanalus būtų galima bandyti išsiaiškinti, kur moterys yra, kas joms nutiko ir dėl kokių priežasčių jos galėjo būti sulaikytos.
Advokatas neatmetė, kad galimos sulaikymo priežastys gali būti išgalvotos ir neturėti nieko bendra su tikrove, tačiau, jo teigimu, Irano režimas taip elgiasi.
Jo vertinimu, pagalbos būtų galima ieškoti ir per kitų valstybių atstovybes. Kaip galimus variantus jis įvardijo Švedijos atstovybę ir Šveicarijos ambasadą. G. Černiausko teigimu, geriau būtų kreiptis į Europos valstybę, kuri palaiko kontaktą su Iranu, o Šveicarija anksčiau veikė kaip tarpininkė dalijantis informacija tarp JAV ir Irano.
URM ragina iš Irano išvykti kuo skubiau
Užsienio reikalų ministerija perspėja, kad dėl besitęsiančios įtampos Artimuosiuose Rytuose saugumo padėtis Irane ir visame regione išlieka itin jautri, nestabili bei sunkiai prognozuojama.
Ministerija Lietuvos piliečiams rekomenduoja atsisakyti kelionių į Iraną, o šalyje esantiems žmonėms – kuo skubiau išvykti. URM taip pat įspėja apie galimus neteisėtus veiksmus Lietuvos piliečių atžvilgiu, įskaitant neteisėtą sulaikymą ar areštą. Konsulinės ir teisinės pagalbos galimybės sulaikytiems ar į nelaimę patekusiems Lietuvos piliečiams esą yra labai ribotos arba jų nėra.
Ministerija ragina Artimųjų Rytų regione esančius žmones sekti naujausias žinias ir kelionių rekomendacijų atnaujinimus.
Ministerija turi duomenų apie galimą lietuvių sulaikymą
URM naujienų portalui tv3.lt patvirtino turinti informacijos, kad dingusios Lietuvos pilietės galėjo būti sulaikytos Irane. Ministerija teigė visais turimais kanalais aiškinanti įvykio aplinkybes, siekianti gauti oficialią informaciją, bendradarbiaujanti su Europos Sąjungos partneriais ir naudojanti kitas galimybes, kad moterims būtų suteikta reikalinga pagalba.
URM dar kartą paragino Lietuvos piliečius nevykti į Iraną, o ten esantiems – kuo skubiau išvykti iš šalies.
Sesuo teigia, kad moterys gali būti laikomos neoficialioje vietoje
Rūta Korsakienė pasakojo, kad spalio 19 dieną jai paskambino iš Turkijos ambasados. Turkija Irane turi Lietuvos garbės konsulą, o ambasada, pasak moters, kelis kartus siuntė žmones tikrinti informacijos. Taip esą pavyko išsiaiškinti, kad abi lietuvės yra sulaikytos.
Daivos sesuo taip pat bendravo su moterimi, kurios vyras yra Irano pilietis ir turi pažinčių šalyje. Pasak R. Korsakienės, šis žmogus aiškinosi jos sesers situaciją, nors dėl to jo šeimai Irane galėjo kilti pavojus.
Gauta informacija esą rodo, kad Daiva su kita lietuve laikomos ne areštinėje ar policijos įstaigoje, o kažkokiame name. Kadangi valdžia jų galimai oficialiai neužregistravo kaip sulaikytų, teigiama, kad sistemoje jos tarsi neegzistuoja.
Erikos tarnyba kariuomenėje galėjo apsunkinti situaciją
R. Korsakienė nurodė, kad jeigu moterys iš tiesų laikomos neoficialioje vietoje ir nėra įtrauktos į sistemą, jų sulaikymas gali užsitęsti iki mėnesio. Per tą laiką Irano valdžia galėtų spręsti, ar jas paleisti, ar oficialiai užregistruoti kaip sulaikytas.
Viena dingusiųjų, Erika Šlimaitė, Lietuvos kariuomenėje tarnavo ketverius metus. Daivos sesers teigimu, šis faktas galėjo turėti įtakos moterų sulaikymui, nes kariuomenėje tarnavęs žmogus Irane gali būti traktuojamas kaip šnipas.
R. Korsakienė pasakojo, kad žmonės, padedantys jai aiškintis situaciją per Irano gyventojus, domėjosi, ar viena iš lietuvių nėra politikė, svarbus asmuo arba susijusi su kariuomene. Vėliau paaiškėjo, kad Erika anksčiau tarnavo Lietuvos kariuomenėje.
Informaciją artimiesiems tenka rinkti patiems
Daivos sesers teigimu, tyrimui paskirtas asmuo nemoka anglų kalbos, todėl kyla sunkumų bendraujant su žmonėmis, kurie mėgina padėti išsiaiškinti moterų likimą.
R. Korsakienė sakė, kad pagalbą siūlė nemažai užsieniečių, gyvenančių Irane arba turinčių ten artimųjų. Ji turimą informaciją perdavė pareigūnams, tačiau, pasak jos, už bylą atsakingas žmogus pats nebendravo su angliškai kalbančiais asmenimis.
Galiausiai didelę dalį informacijos rinkimo ir kontaktų paieškos ji ėmėsi vykdyti pati.
Erikos pažįstama: kelionės jai buvo gyvenimo būdas
Erikos pažįstama teigė, kad kelionės buvo neatsiejama jos gyvenimo dalis. Moteris į Norvegiją atsikraustė anksčiau, ten jos ir susipažino. Iš pradžių Erika keliavo po Norvegiją, vėliau pradėjo lankyti vis daugiau šalių.
Pažįstama ją apibūdino kaip ekstremalią ir drąsią, savo rizikas suprantančią žmogų. Ji taip pat neatmetė, kad prie Erikos paskyros galėjo prisijungti šeimos nariai.
Į Lietuvą viena moterų turėjo grįžti spalio 21 dieną
Generalinės prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė–Šatkauskienė nurodė, kad viena iš moterų iš kelionės turėjo grįžti spalio 21 dieną, trečiadienį, tačiau apie ją iki šiol nėra jokių žinių.
Dėl dingusių asmenų paieškos pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareigūnai tikrina duomenis, siekia nustatyti moterų buvimo vietą ir bendradarbiauja su užsienio valstybių teisėsaugos institucijomis bei kitomis tarnybomis. Tyrimas pradėtas gavus moterų artimųjų pareiškimus.
Erika buvo aplankiusi 65 šalis
Erika yra rašiusi, kad ilgą laiką keliones derino su darbu ir laisvadieniais, tačiau vėliau norėjo daugiau laiko skirti mėgstamai veiklai.
Ji teigė aplankiusi 65 šalis ir siūlė kitiems padėti pasirengti kelionėms į jas: sudaryti maršrutus, patarti dėl dokumentų, pasidalyti patikimų gidų bei vietinių turų organizatorių kontaktais ir atkreipti dėmesį į praktines aplinkybes, kurios ne visada paaiškėja planuojant išvyką.
Eriką labiausiai domino įdomesnės ir mažiau turistinės kryptys bei įvairesnės nakvynės. Ji taip pat pabrėžė, kad keliauti galima pigiau, tačiau kartais dėl to tenka atsisakyti dalies patogumo.
Erika Lietuvos kariuomenėje tarnavo 2010–2014 metais
Lietuvos kariuomenė patvirtino, kad Erika Šlimaitė joje tarnavo 2010–2014 metais. Šiuo metu ji kariuomenėje netarnauja.
Ryšys su moterimis nutrūko spalio 11 dieną
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktajame policijos komisariate gauti pareiškimai, kad spalio 7 dieną iš Lietuvos į Turkiją, o iš jos – į Iraną išvyko Daiva Zakažauskaitė, gimusi 1992 metais, ir Erika Šlimaitė, gimusi 1983 metais.
Manoma, kad moterys gali būti Irane, tačiau tiksli jų buvimo vieta nežinoma. Jos laikomos dingusiomis be žinios, o ryšio su jomis nėra nuo spalio 11 dienos.
Turinčius informacijos apie Daivos Zakažauskaitės ar Erikos Šlimaitės buvimo vietą policija prašo nedelsiant kreiptis į Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 3-iojo veiklos skyriaus vyriausiąją tyrėją Jovitą Morozovienę telefonu +370 700 56556, mobiliuoju telefonu +370 670 21248, elektroniniu paštu [email protected] arba skambinti skubiosios pagalbos numeriu 112.