Artėjant Vėlinėms, gyventojai tvarko artimųjų kapus ir renkasi, kuo juos papuošti. Nors dažnas pasirinkimas yra chrizantemos, ieškoma ir tokių augalų, kurie dekoratyvūs išliktų ilgiau – iki žiemos ar net pavasario. Specialistė primena, kad atvėsus orams ne visos gėlės vienodai atsparios šalnoms, todėl svarbu įvertinti jų savybes ir priežiūros poreikius.
Kapaviečių įrengimo įmonės „Monumentas“ projektų vadovė Deimantė Dindaitė portalui tv3.lt papasakojo, kokius augalus verta rinktis artėjant Vėlinėms ir kaip juos prižiūrėti.
Chrizantemos šalčio ilgai neatlaiko
Chrizantemos – vienos populiariausių gėlių, kuriomis prieš Vėlines puošiami kapai. Vis dėlto stipresnės šalnos joms nėra palankios.
Anot D. Dindaitės, šie augalai paprastai išsilaiko esant maždaug minus 3–4 laipsnių temperatūrai. Vėliau chrizantemos pradeda ruduoti.
Ypatingos priežiūros joms nereikia – svarbiausia, kad gėlės gautų pakankamai drėgmės. Tačiau lapkričio pradžioje dažnai lyja, todėl papildomai laistyti gali neprireikti.
Specialistė teigia, kad bandyti chrizantemas išlaikyti gerokai ilgiau nėra prasmės, nes netrukus prasideda naktinės šalnos. Įprastai šios gėlės kapuose išsilaiko maždaug dvi ar tris savaites, jei oras išlieka drėgnas.
Priemonių, padedančių pratęsti augalų dekoratyvumą, galima ieškoti vasarinėms gėlėms, tačiau vėlyvą rudenį svarbiausia atsižvelgti į orus ir pasirinkti šaltesniam sezonui tinkamus augalus.
Viržiai gali puošti kapus iki pavasario
Norintiems ilgiau išliekančios kapavietės puošybos, D. Dindaitė siūlo rinktis viržius. Vis dėlto jų spalva ir rūšis turi reikšmės.
Rausvi, violetiniai ar balti žydintys viržiai dažniausiai dekoratyvūs išlieka maždaug iki gruodžio. O tiems, kurie nori žalumos iki pavasario, specialistė pataria sodinti tamsiai žalius, nežydinčius viržius, savo spalva primenančius tujas.
Ne kiekvienas tamsesnis viržis tinka ilgalaikei puošybai. Kai kurie jų turi smulkius baltus žiedelius, tačiau tokie augalai iki pavasario neišsilaiko.
Viržiams daug priežiūros nereikia. Rudenį paprastai užtenka lietaus, o žiemą augalai drėgmės gauna iš sniego, todėl papildomai jų laistyti dažniausiai nereikia.
Šilokams svarbiausia tinkama dirva
Kapavietėms taip pat galima rinktis šilokus – daugiamečius ir sausrai gana atsparius augalus.
Sodinant juos gali būti naudojamos specialios vandens granules, kurios sugeria drėgmę ir vėliau ją palaipsniui atiduoda augalams. Ne mažiau svarbu paruošti tinkamą dirvą.
Šilokai geriausiai auga laidžioje, purioje žemėje. Tam galima naudoti keramzitą, vermikulitą ir perlitą – šios medžiagos pagerina dirvos pralaidumą, o augalai gali vešliau augti.
Šilokus galima sodinti ir pavėsingesnėje vietoje. Tinkamai pasirinkus vietą ir paruošus žemę, jie gali tapti ilgalaikiu kapavietės puošybos sprendimu.
Žieminei kompozicijai tinka ir kalocefalai
Dar viena alternatyva – kalocefalai. Pilkšvi augalai gali papildyti kapavietės kompoziciją ir derėti su viržiais. Specialistė teigia, kad juos galima drąsiai sodinti ir žiemą.
Renkantis augalus svarbu įvertinti ne tik jų išvaizdą pasodinus, bet ir būsimą priežiūrą. Vasarinėms ar daugiametėms gėlėms jos paprastai reikia daugiau, o viržiams rudens sąlygomis dažniausiai pakanka natūralios drėgmės.
Norint, kad kapavietė iki pavasario išliktų tvarkinga ir žalia, augalus verta pasirinkti iš anksto. Vienu praktiškiausių variantų gali tapti nežydintys tamsiai žali viržiai.