Prancūzijoje dėl geresnių sąlygų švietimo sistemoje prasidėję moksleivių protestai išaugo į masines riaušes. Gatvėse niokojamas turtas, siaubiamos parduotuvės, o protestuotojai susiduria su pareigūnais. Kai kurie ekspertai teigia, kad neramumai atskleidžia gilumines migracijos problemas.
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ situaciją aptarė Seimo narys Vytautas Sinica ir Kauno technologijos universiteto politologas dr. Ainius Lašas.
Riaušės – migracijos problemų atspindys?
Prancūzijoje vykstantys protestai, virtę riaušėmis, sulaukė didžiulio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Diskusijoje svarstyta, ką atskleidžia tokio masto neramumai ir ar jų priežastys gali būti susijusios su migracija.
V. Sinica pabrėžė, kad Prancūzijoje protestai yra kur kas dažnesnis reiškinys nei Lietuvoje. Šioje šalyje protestas laikomas įprastu būdu reikšti nepasitenkinimą. Prasidėję nuo švietimo klausimų, dabartiniai protestai apėmė įvairias visuomenės grupes – tiek vietos gyventojus, tiek atvykusiuosius.
Politiko teigimu, parduotuvių niokojimas ir bandymai griauti nusistovėjusią tvarką turi aiškų migracijos aspektą. Jis kalbėjo ne apie neseniai atvykusius žmones, o dažnai apie Prancūzijoje gimusius migrantų vaikus, anūkus ir dar vėlesnių kartų atstovus, kurie mokėsi arba mokosi šios šalies mokyklose.
Pasak V. Sinicos, dalis jų jaučia, kad Prancūzija yra jiems priešiška. Įtampą, jo vertinimu, gali didinti ir šalies švietimo sistemos požiūris į kolonijinę praeitį. Joje daug dėmesio skiriama Prancūzijos kaltėms bei nusikaltimams buvusių kolonijų atžvilgiu. Migrantų kilmės jaunuoliams tokios istorijos, politiko nuomone, gali formuoti ne lojalumą valstybei, o papildomą įtampą.
A. Lašas iš esmės pritarė šiai analizei, tačiau teigė, kad problema yra platesnė ir susijusi su Pietų Europa. Šio regiono ekonomika šiuo metu auga vangiai, o kai kuriose šalyse stebima stagnacija. Gyventojų padėtį dar labiau apsunkina infliacija.
Ekonominė situacija atsispindi ir valstybės finansavime, įskaitant švietimo sritį. Dėl to ypač jautriai reaguoja jaunimas. Prasidėjus protestams, prie jų prisijungia įvairios nepatenkintos grupuotės, kurios naudojasi situacija – ne tik kelia riaušes, bet ir plėšia parduotuves.
Politologas pabrėžė, kad problemos yra gilios ir sisteminės, todėl greitai jų išspręsti nepavyks. Jo vertinimu, susiformavo pasikartojantis ciklas: vyriausybei mėginant įgyvendinti rimtesnes reformas, žmonės išeina į gatves, nes nori išlaikyti status quo, kurio valstybė jau nebegali finansuoti. Tokia padėtis, pasak A. Lašo, nėra tvari.
Ar riaušėms suvaldyti būtinos griežtos priemonės?
Protestų tradicijos Prancūzijoje, Italijoje ir kitose Pietų Europos valstybėse susiformavo seniai. Neramumams plečiantis, tiek Prancūzijoje, tiek Italijoje siunčiamas kariuomenės pastiprinimas. Valdžia taip pat kritikuojama dėl nepakankamai užtikrinto saugumo.
A. Lašas priminė, kad Prancūzijai masiniai protestai ir jų peraugimas į riaušes nėra naujas reiškinys. Protestai, pasiekę nacionalinį mastą, paprastai kelia didesnę riziką tapti riaušėmis, o tokių pavyzdžių esama nuo Prancūzijos revoliucijos laikų.
Jo teigimu, dabartinėmis aplinkybėmis vyriausybė priversta rodyti, kad kontroliuoja padėtį. Priešingu atveju jos populiarumas galėtų smukti į neregėtas žemumas, o pati valdžia gali neišsilaikyti. Todėl imamasi išskirtinių priemonių ir siekiama pademonstruoti, kad situacija gali būti suvaldyta.
Italijos premjerė Giorgia Meloni pareiškė, kad riaušininkams neturėtų būti taikomas švelnumas – ji siūlo juos sodinti į kalėjimą penkeriems metams.
V. Sinica teigė, kad riaušių numalšinimas savaime neišspręs gilesnių Prancūzijos problemų, tačiau smurtą būtina sustabdyti. Jis pasisakė už griežtas priemones, pabrėždamas, kad kiekviena valstybė turi pasirinkti jai tinkamiausius konkrečius veiksmus.
Prancūzijoje jau suimti tūkstančiai žmonių, nemažai sulaikytųjų yra ir Italijoje. Politiko vertinimu, tokį atsaką pateisina pati situacija. Teisinėje valstybėje valstybė turi teisę naudoti prievartą, kai būtina užtikrinti teisės viršenybę.
V. Sinica atkreipė dėmesį, kad per riaušes fiziškai nukentėjo bent keli šimtai pareigūnų. Jo nuomone, taikus protestas yra absoliuti teisė, tačiau pastarųjų dienų įvykiai, kai niokojamas turtas ir priešinamasi pareigūnams, jau nėra taikus protestas – tai nusikaltimai.
Pasak jo, pareigūnai privalo turėti galimybę stabdyti neteisėtus veiksmus. Tačiau jie taip pat turi įvertinti, ar konkretus pareigūnų skaičius gali susidoroti su didele riaušininkų minia. Valstybė, nusprendusi veikti griežtai, turi tai daryti ryžtingai, nes galutinis tikslas yra suvaldyti situaciją. Riaušės negali tapti viršesnės už valstybę ir teisės principus.
V. Sinica teigiamai įvertino G. Meloni siūlomas priemones – apie 500 karių pasiuntimą į Milaną ir planus įpareigoti tėvus sumokėti baudas už vaikų padarytą žalą turtui. Jo teigimu, Italijos valdžia galėtų imtis ir papildomų veiksmų, jei tik būtų pasirengusi prisiimti politinę kainą.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.