Šiemet Lietuvoje daugėja gyventojų pranešimų apie namuose įsikūrusius graužikus. Specialistai pabrėžia, kad pelės ir žiurkės kelia ne vien nemalonių rūpesčių dėl sugadinto maisto, apgraužtų laidų ar prastesnės aplinkos. Jos gali platinti pavojingas užkrečiamąsias ligas, todėl svarbu žinoti, kaip užkirsti kelią jų atsiradimui ir saugiai pašalinti paliktus pėdsakus.
Apie šią problemą „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ kalbėjosi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja, laikinai einanti skyriaus vedėjo pareigas, Aušra Valaikienė ir biologas, „Dezinfos“ kenkėjų kontrolės ekspertas Liutauras Grigaliūnas.
Kaip pelės pasiekia net viršutinius aukštus?
L. Grigaliūno teigimu, daugiabučiuose pelės rimta problema tapo ne vakar. Ypač dažnai jos aptinkamos senos statybos namuose, taip pat maždaug 50 metų senumo pastatuose, kuriuose gausu nišų ir komunikacijų ertmių.
Miestuose dažniausiai įsikuria naminės pelės. Joms daugėjant, jos ima ieškoti maisto ir kelių į gyvenamuosius būstus, maitinimo bei prekybos vietas. Graužikų aktyvumas nėra susijęs vien su šaltuoju metų laiku: vasarą jų gali padaugėti, o didesnis aktyvumas pastebimas net rugpjūtį.
Miesto graužikų nesustabdo nei sniegas, nei šaltis. Jie gyvena pastatuose ir juda požeminėmis komunikacijomis. Dėl to pelės gali patekti ne tik į pirmuosiuose aukštuose esančius butus, bet ir į pačius aukščiausius.
Kaip aiškina biologas, graužikai dažniausiai keliauja vamzdynams skirtomis šachtomis ir stovais. Senos statybos namuose jiems patogu judėti ir po medinėmis grindimis esančiomis ertmėmis.
Maistas – pagrindinis graužikų traukos šaltinis
Pasak eksperto, pelėms svarbiausia rasti maisto, o ne tam tikrą temperatūrą. Miesto sąlygos joms tinkamos, todėl jos gali išgyventi net patalpose, kur temperatūra yra beveik 0 ar nukrinta žemiau nulio.
Šie gyvūnai maistui nėra išrankūs – dažniausiai ėda tai, ką randa žmogaus namuose. Išrankesni jie tampa tik įsikūrę vietose, kuriose maisto pasirinkimas didelis, pavyzdžiui, prekybos ar sandėliavimo patalpose.
Pastebėjus pelių pėdsakus, delsti nereikėtų
Graužikai gali būti įvairių pavojingų ligų platintojai. A. Valaikienė nurodo, kad pelės, žiurkės, voverės, bebrai ir vandens žiurkės gali platinti jersiniozę, tuliaremiją, leptospirozę ir listeriozę. Per parazitus netiesiogiai gali būti perduodamas ir erkinis encefalitas bei Laimo liga. Lietuvoje iš išvardytų ligų labiausiai paplitusios tuliaremija ir jersiniozė.
Namie ar virtuvėje radus graužikų pėdsakų, pirmiausia reikia kruopščiai nuvalyti paviršius ir patikrinti spinteles. Maisto produktus, ant kurių matyti apgraužimo žymių ar galimo užteršimo požymių, būtina išmesti.
Jeigu yra indaplovė, specialistė rekomenduoja indus papildomai išplauti joje, pasirinkus aukštesnę temperatūrą. Po tvarkymo būtina kruopščiai nusiplauti ir dezinfekuoti rankas. Atsiradus simptomams, reikėtų nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją.
Kaip atsikratyti graužikų saugiai?
Veiksmingiausia apsauga nuo graužikų – prevencija: švara, nepaliekami maisto likučiai ir užsandarinami galimi patekimo keliai. Maisto kvapas graužikus traukia, todėl jo prieinamumas gali paskatinti juos lankytis namuose.
Jeigu pelės jau įsikūrė, patikimiausia kreiptis į kenkėjų kontrolės specialistus. Naudojant spąstus svarbu parinkti tinkamą jauką, kad jis graužiką sudomintų labiau nei kitur randamas maistas.
Žmonėms vis dar prieinami žiurkių nuodai, tačiau L. Grigaliūnas abejoja, ar ateityje juos taip lengvai galės įsigyti kiekvienas. Naudojant chemines priemones būtina tiksliai žinoti, kur jos padėtos, kad jų nepasiektų augintiniai ar maži vaikai ir kad graužikas neišnešiotų nuodų po patalpas.
Specialistai ne tik parenka tinkamas priemones ir jas panaudoja, bet ir vėliau surenka nugaišusius graužikus. Nustatę, pro kur patenka pelės, jie gali tas vietas užsandarinti arba nurodyti gyventojams, ką reikėtų sutvarkyti patiems.
Jeigu problema kyla bendrose daugiabučio patalpose, pavyzdžiui, rūsyje, gyventojas turėtų kreiptis į namo administratorių ar bendriją.
Kada galima suprasti, kad pelių nebėra?
Dažniausiai apie graužikų buvimą išduoda jų keliamas triukšmas ir išmatos. Jei šių požymių nebelieka, tai gali reikšti, kad pelės namuose nebesilanko.
Tvarkant jų paliktas išmatas ar kitus pėdsakus, reikėtų mūvėti pirštines. Po mechaninio valymo būtina atlikti dezinfekciją, nes graužikai galimą užkratą palieka su šlapimu ir išmatomis.
Ką būtina padaryti pamačius pelę?
A. Valaikienė rekomenduoja maisto produktus laikyti sandariai uždarytus, kruopščiai valyti paviršius, plauti rankas ir užkamšyti visas skyles, pro kurias graužikai galėtų patekti į būstą.
L. Grigaliūnas taip pat pabrėžia, kad reikia pašalinti patekimo kelius ir palaikyti kuo didesnę švarą. Visą pokalbį „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ galima klausyti čia.