Televizijos ekranuose matomas žinomų žmonių gyvenimas dažnai atrodo nepriekaištingas, tačiau už viešo įvaizdžio gali slėptis asmeninės krizės, skaudūs išgyvenimai ir ilgai trunkantis kelias į vidinę ramybę.
Atvirame pokalbyje su finansų ir draudimo eksperte Roberta Kazilioniene Gerda Žemaitė pasakojo apie neišsipildžiusius planus, pogimdyvinę melancholiją, dvejas nutrūkusias santuokas, viešų skyrybų skausmą ir po išsiskyrimo ją užgriuvusią finansinę atsakomybę.
Bilietai į Floridą liko nepanaudoti
Dar vaikystėje, būdama septynerių, Gerda su seserimi įsivaizduodavo ateitį. Ji save matė siekiančią karjeros – galvojo apie televizijos laidų vedėjos, aktorės ar dainininkės darbą, o ne apie šeimos kūrimą.
Jaunystėje ši svajonė buvo beveik tapusi tikrove. Gerda gavo penkerių metų kontraktą dirbti kruiziniame laive aukštose pareigose ir jau turėjo bilietus į Floridą. Vis dėlto likus nedaug laiko iki skrydžio ji sužinojo besilaukianti.
Pasak Gerdos, tuo metu netrūko minčių ir ašarų, tačiau galiausiai ji pasirinko nėštumą. Šiandien dėl tokio sprendimo moteris nesigaili – jis jai padovanojo sūnų Marką.
Gerda pripažįsta, kad į pirmąją santuoką žengė „iš reikalo“ ir tuomet nebuvo pasirengusi nei žmonos, nei mamos vaidmeniui. Po cezario pjūvio ligoninėje ji praleido maždaug 7–10 dienų. Šis laikotarpis tapo sunkiu emociniu išbandymu ir peraugo į pogimdyvinę melancholiją.
Moteris pasakojo, kad žvelgdama pro ligoninės langą jautėsi taip, lyg jos gyvenimas būtų pasibaigęs. Ji baiminosi, kad grįžusi namo nebegalės atsitraukti nuo kūdikio, nueiti į dušą ar susitikti su draugėmis, kurios tuo metu dar neturėjo vaikų ir nebuvo susituokusios.
Sunkią būseną padėjo įveikti tėvai ir vyras. Pirmąjį pusmetį šeima gyveno Gerdos tėvų namuose. Jie rūpinosi neramiu kūdikiu, o Gerdą skatino baigti išlyginamąsias studijas ir palaikyti ryšį su draugėmis.
Dėl šeimos prioritetų likdavo antrame plane
Apžvelgdama savo praeitį ir dvejų santuokų žlugimo priežastis, Gerda neslepia nebuvusi ideali žmona. Didžiausia jos klaida, kaip pati mano, buvo netinkamai sudėlioti prioritetai.
Darbas, karjera ir pinigai jai ilgą laiką buvo svarbesni už šeimą. Moteris pripažįsta artimiesiems skyrusi per mažai dėmesio, o dėl to santykiuose atsirado atšalimas ir žmonės pradėjo tolti vienas nuo kito.
Vis dėlto Gerda tikina nesigailinti nė vieno savo gyvenimo etapo. Jos teigimu, santykių griūtys, žmonių praradimai ir naujos pažintys ją užaugino. Ji mano, kad gyvenimo pamokos kartojasi tol, kol žmogus jas išmoksta.
Viešos skyrybos virto asmeniniu išbandymu
Skyrybų viešinimas Gerdai buvo ypač skausmingas. Ji pasakojo, kad tekstą rašė verkdama, o prieš paspausdama paskelbimo mygtuką jautė, kaip pradeda drebėti rankos. Moteris suprato, kad tuo metu apie jos asmeninį gyvenimą sužinos visa Lietuva.
Gerda mano, kad žinomam žmogui tyliai pasitraukti iš santykių būtų kur kas lengviau. Apie skyrybas, jos nuomone, verta kalbėti tuomet, kai žaizdos jau būna sugijusios.
Tą dieną ji net neėmė telefono į rankas. Norėjosi pasislėpti nuo aplinkinių dėmesio, nors viešumas reikalavo reakcijos. Gerda pastebėjo, kad žmones dažnai labiau domina svetimas skausmas ir nesėkmės nei kito žmogaus laimė. Skyrybų atveju visuomenė ima ieškoti kaltininko ir svarstyti, ar kuris nors iš buvusių partnerių nesusirado kito žmogaus.
Psichoterapija padėjo iš naujo įvertinti save
Po skyrybų jausdamasi visiškai palūžusi, Gerda dvejus su puse metų lankė psichoterapiją ir dalyvavo trijuose hipnoterapijos seansuose. Terapijos metu ji suprato, kad pasitikėjimas savimi ir savivertė nėra tas pats.
Gerda sakė anksčiau šiuos dalykus tapatinusi, tačiau vėliau suvokė galėjusi savimi pasitikėti, nors jos savivertė buvo žema. Jos manymu, žema savivertė pasireiškia tuomet, kai žmogus leidžia su savimi elgtis nepagarbiai, nesugeba nustatyti ribų ir stengiasi būti patogus visiems.
Analizuodama vaikystėje susiformavusius elgesio modelius, Gerda pradėjo keisti kasdienius įpročius. Vienais svarbiausių savo pasiekimų ji laiko gebėjimą pasakyti „ne“ ir išmokimą kontroliuoti impulsyvumą.
Po skyrybų santaupų užteko vos mėnesiui
Santuokoje Gerda ir jos vyras finansus tvarkė atskirai, tačiau pati moteris nebuvo sukaupusi pakankamo finansinio rezervo. Nors dažnai rekomenduojama turėti bent šešių mėnesių santaupų pagalvę, Gerdos lėšų būtų pakakę tik maždaug mėnesiui.
Ji prisipažino iki skyrybų negalvojusi, kad teks pasukti skirtingais keliais, todėl neturėjo didesnių santaupų. Po išsiskyrimo atsirado didžiulė atsakomybė: reikėjo išlaikyti namus, mokėti būsto paskolą ir padengti vaiko privačios mokyklos išlaidas. Gerda suprato turėsianti dirbti dar daugiau.
Dėl to ji kreipėsi į finansų ekspertę Robertą Kazilionienę ir pradėjo kurti ilgalaikį kaupimo bei investavimo planą. Gerda pabrėžia, kad finansiniu saugumu reikėtų rūpintis kuo anksčiau – geriausia nuo pirmojo atlyginimo arba 20–23 metų. Pasak jos, krizės metu sukauptas rezervas padeda išvengti dar didesnės įtampos.
Šiandien Gerda ramybę rado su Mariumi
Dabar Gerda sako šalia rūpestingo partnerio Mariaus atradusi ramybę ir saugumą. Jo meilę ji mato ne vien žodžiuose, bet ir konkrečiuose veiksmuose: vyras atskuba padėti per 10 minučių, rūpinasi buitimi, automobiliu ir namais.
Toks dėmesys paskatino Gerdą norėti atsilyginti. Anksčiau nemėgusi gaminti, dabar po sunkios darbo dienos ji gali net keturias valandas ruošti Mariui jautienos troškinį, nes nori jį pamaitinti ir nustebinti.
Svarbiausia žinutė, kurią Gerda siunčia moterims, susijusi su meile sau ir vidine saviverte. Ji ragina pirmiausia išmokti mylėti save, nes kiekvienas žmogus pats yra savo gyvenimo kūrėjas. Norint kitokio rytojaus, pasak jos, jį reikia pradėti kurti šiandien, nelaukiant pagalbos iš kitų.