Ruduo laikomas tinkamu laiku sodinti šilauoges, vaismedžius ir vaiskrūmius. Tinkamai pasirinkta vieta bei tinkamai paruošta sodinimo duobė padeda augalams sėkmingai prigyti ir kitais metais užauginti gausesnį derlių.
Šilauogės vis labiau populiarėja soduose – šios uogos yra ne tik skanios, bet ir naudingos.
Kur sodinti šilauoges?
Šilauogėms reikėtų parinkti saulėtą ir gerai apšviestą vietą. Nors augalai mėgsta drėgmę, jų šaknims kenkia užsistovėjęs vanduo, todėl dirva turi būti laidi vandeniui ir orui, puri.
Saulės kiekis tiesiogiai susijęs su derliumi: pakankamai šviesos gaunantys krūmai užaugina daugiau ir saldesnių uogų. Pavėsyje derlius būna mažesnis, o uogos – ne tokios saldžios.
Ar svarbus sodinuko dydis?
Šilauoges galima persodinti bet kuriame amžiuje, net praėjus daugeliui metų nuo pasodinimo. Tai įmanoma dėl kompaktiškos šaknų sistemos, kuri dažniausiai neišsiplečia toliau nei krūmo laja.
Mažam ir didesniam sodinukui reikėtų paruošti tokio paties dydžio duobę, atsižvelgiant į tai, kiek vietos ateityje reikės suaugusiam krūmui. Tarp augalų patartina palikti maždaug 1,2 metro tarpus, tačiau esant mažesniam plotui juos galima sumažinti iki maždaug vieno metro.
Šilauogės derėti pradeda vasaros viduryje, o jų uogomis galima mėgautis iki rudens pradžios.
Pakeltos lysvės ir rūgšti terpė
Šiems augalams gali būti naudingos pakeltos lysvės. Jos pagerina oro judėjimą šaknų zonoje, padeda palaikyti tinkamą drėgmės kiekį, mažina piktžolių augimą ir suteikia sodui tvarkingesnę išvaizdą.
Šilauogės priklauso rūgščią dirvą mėgstantiems augalams. Jų šaknys gyvena simbiozėje su grybiena, kuri padeda pasisavinti maistines medžiagas. Dėl to būtina užtikrinti pakankamą drėgmę, tinkamą rūgštingumą ir gerą oro patekimą.
Ką dėti į sodinimo duobę?
Duobę rekomenduojama iškasti maždaug 60 cm gylio. Joje turi būti suformuota rūgšti terpė – šilauogėms tinkamiausias pH siekia apie 3,5.
Į dugną galima berti spyglių, lapų, žievės arba dėti kankorėžių. Spygliuočių dalys padeda sukurti grybienai palankią natūralią aplinką.
Ant šio sluoksnio pilama rūgščių durpių, tuomet vėl dedama spyglių ir dar vienas durpių sluoksnis. Toks medžiagų kaitaliojimas padeda palaikyti tinkamą oro bei drėgmės santykį.
Pasodinus krūmą, dirvos paviršių verta uždengti mulčiu, pavyzdžiui, pušų žieve. Mulčias padės išsaugoti drėgmę, pristabdys piktžolių augimą ir apsaugos šaknis nuo temperatūros pokyčių.
Galiausiai šilauogę būtina gausiai palaistyti – taip šaknys greičiau prigis naujoje vietoje.