Irane sulaikytų dviejų lietuvių istorijos aplinkybės kol kas oficialiai neviešinamos. Artimieji teigia informaciją gaunantys tik fragmentiškai, o dalimi neoficialiai pateiktų paaiškinimų netiki. Artimųjų Rytų ekspertė, daktarė Maritana Larbi abejoja, kad viena iš moterų galėjo būti sulaikyta dėl prieš 12 metų Lietuvos kariuomenėje atliktos tarnybos.
Tuo metu Lietuvos užsienio reikalų ministerijai rekomenduojant į Iraną nevykti, šios šalies kryptį pasirinko turinio kūrėjas ir prodiuseris Mantas Bertulis. Jo sprendimas sulaukė kritikos.
Ekspertė abejoja viena iš versijų
Kariuomenei patvirtinus, kad viena iš dingusių moterų – Erika Šlimaitė – prieš 12 metų tarnavo Lietuvos kariuomenėje, imta svarstyti, ar tai galėjo lemti jos sulaikymą.
Vis dėlto M. Larbi šią prielaidą vadina abejotina. Jos teigimu, prieš išduodant vizą tikrinami pareiškėjo duomenys, todėl būtų keista, jei tarnybos faktas nebūtų nustatytas anksčiau, o vėliau staiga taptų sulaikymo priežastimi.
Ekspertė pabrėžia, kad Irane žmonės gali būti sulaikyti dėl įvairių aplinkybių, o ypatingas dėmesys skiriamas moterų elgesiui. Ji pati lankydamasi šalyje su universiteto grupe buvo draugiškai perspėta dėl per trumpo sijono – nors grupė buvo universitete ir visi žinojo apie užsieniečius.
M. Larbi taip pat įspėja dėl fotografavimo. Pasak jos, Irane būtina atidžiai vertinti, ką galima fotografuoti, nes net istorinių meno objektų fotografavimas gali sukelti klausimų. Dėstant Islamo meną, ji pati turėjo paaiškinti, kodėl fotografuoja konkrečius objektus, ir atkreipti dėmesį į daugybę įspėjančių iškabų.
Dar viena kliūtis turistams, anot ekspertės, yra kalba – Irane nekalbama angliškai, o pagrindinė kalba yra persų. Tai apsunkina bendravimą ir paaiškinimą, dėl kokių priežasčių tam tikrose situacijose imamasi veiksmų.
M. Larbi atkreipia dėmesį ir į santykių su Irano vyrais ypatumus. Jei moteris matoma kartu su iraniečiu, jos gali būti paprašyta pateikti oficialų dokumentą, patvirtinantį santuoką, įskaitant laikiną santuoką. Tokio dokumento neturėjimas, jos teigimu, taip pat gali tapti sulaikymo priežastimi.
Ragina nenuvertinti Irano institucijų
URM griežtai rekomenduoja į Iraną nevykti, o ten esantiems žmonėms – išvykti iš šalies. M. Larbi sako šį perspėjimą palaikanti, nes Lietuvos ir Irano santykiai nėra geri: Lietuva visapusiškai remia Jungtinių Amerikos Valstijų veiksmus, be to, buvo girdėti svarstymai siųsti Lietuvos kariuomenę į Hormūzo sąsiaurį.
Ekspertė pabrėžia, kad Irano nereikėtų laikyti neišprususia ar nefunkcionalia valstybe. Jos teigimu, šalies valstybinės ir karinės struktūros yra stiprios, veikiančios bei biurokratiškos, todėl ministerijos perspėjimų ignoruoti nederėtų.
Politologas sukritikavo keliones į Iraną
Po pranešimų apie sulaikytas lietuves į keliones į Iraną sureagavo politologas Tomas Janeliūnas. Jo vertinimu, nepaisant įspėjimų savo noru vykti į tokią šalį yra egoistiška ir neatsakinga, net jei žmogus save laiko patyrusiu keliautoju ar profesionalu.
T. Janeliūnas teigia, kad žmonės neretai neįvertina galimų grėsmių ir pervertina savo gebėjimus. Vėliau jų sprendimų pasekmės gali paliesti ne tik juos pačius, bet ir artimuosius bei valstybę, kuri prireikus vis tiek stengsis juos išgelbėti.
Po žinios, kad į Iraną išvyko M. Bertulis, politologas jo sprendimą pakomentavo itin griežtai.
M. Bertulis vis tiek išvyko
Iranas įtrauktas į šalių, kurioms taikomas griežčiausias saugumo perspėjimas, sąrašą. Nepaisydamas URM rekomendacijos ten nevykti, M. Bertulis nusprendė keliauti į šią šalį.
Socialinių tinklų komentatoriai jam linkėjo sėkmės, tačiau kartu ragino kuo greičiau išvykti ir perspėjo, kad jis gali būti sulaikytas.
Patvirtindamas kelionę, M. Bertulis teigė norėjęs aplankyti kažką ypatingo, nes Iranas yra 100-oji jo aplankyta valstybė. Jis sakė, kad viešai skelbiama informacija apie Iraną jo neišgąsdino, nes vien antraštėmis remdamasis nebūtų aplankęs daugelio vietų. Keliautojas nurodė labiau linkęs viską patikrinti savo patirtimi ir pamatyti pats.
Pranešta, kad spalio 7 dieną iš Lietuvos į Turkiją, o iš jos – į Iraną išskrido dvi moterys: Daiva Zakažauskaitė, gimusi 1992 metais, ir Erika Šlimaitė, gimusi 1983 metais. Vėliau URM patvirtino gavusi informacijos iš Irano, kad jos sulaikytos.
Oficialiuose dokumentuose nurodyta, jog lietuvės sulaikytos spalio 15 dieną. URM atstovė A. Stakėnienė teigė, kad dokumentuose pateikta tik labai trumpa informacija apie aplinkybes, todėl jos komentuoti negalima ir nederėtų dėl to spekuliuoti, kad nebūtų pakenkta pačioms pilietėms.
Sesuo neoficialia informacija netiki
Daivos sesuo Rūta Korsakienė teigia žinanti neoficialias galimo sulaikymo priežastis, tačiau jų viešinti neketina, nes laiko jas nelogiškomis ir netiki, kad jos atitinka tikrovę. Ji neatmeta galimybės, kad Irano institucijos galėjo nuspręsti, jog moterys kažką padarė, nors pati tokią versiją vadina nesąmone.
R. Korsakienė taip pat nurodo, kad moterys buvo perkeliamos iš vienos sulaikymo vietos į kitą. Ji teigia žinanti, kur jos galėtų būti laikomos, galbūt net miestą, tačiau šios informacijos negali patvirtinti viešai.
Anot sesers, lietuvės nėra viešbutyje. Ji mano, kad viešai skelbta versija apie viešnagę viešbutyje turėtų būti vertinama atsargiai, nes esą yra daug manipuliacijų. R. Korsakienė vietą, kurioje laikomos moterys, apibūdina kaip kalėjimą arba areštinę.
Praėjus daugiau nei savaitei nuo pirmojo šeimos kreipimosi į URM, pirmadienį įvyko oficialus susitikimas su artimaisiais. R. Korsakienės teigimu, ministerija konkretesnės informacijos nepateikė, tačiau nurodė daranti viską, kas įmanoma, ir bandanti susisiekti su visomis reikalingomis institucijomis.
Sesuo svarsto, kad oficialių žinių gali trūkti todėl, jog moterys laikomos kitokio pobūdžio įstaigoje, kurios duomenys dar nėra įtraukti į Irano sistemą, arba šalies valdžia nenori informacijos atskleisti.
Nors R. Korsakienė sako turinti daugiau informacijos, ji pripažįsta dėl to nesijaučianti ramiau. Jos teigimu, vieta, kur laikomos lietuvės, neatrodo tokia, kurioje ji pati norėtų būti.