Energetikos ministras Lukas Savickas teigia, kad kitais metais vadinamojo „audrų paketo“ priemonėms įgyvendinti reikėtų 150–200 mln. eurų. Šios lėšos būtų skirtos elektros oro linijoms keisti kabeliais, elektros kaupikliams ir valstybiniam generatorių rezervui.
Pasak ministro, papildomas finansavimas leistų investuoti į elektros tinklo atsparumą neperkeliant visos naštos elektros tarifo mokėtojams.
Interviu portalui „15min“ L. Savickas nurodė, kad 150–200 mln. eurų sudarytų minimalų trūkumą, reikalingą baziniams „audrų paketo“ įsipareigojimams įgyvendinti. Energetikos operatoriai investicijas gali atlikti suderinę jas su reguliuotoju, tačiau tokiu atveju išlaidos atsispindėtų elektros tarife. Ministro vertinimu, būtina išlaikyti balansą ir nefinansuoti visų investicijų vien didinant tarifo dalį.
Numatoma, kad pinigai būtų naudojami elektros tinklų kabeliavimui, baterijoms, kurios leistų gaminantiems vartotojams veikti autonomiškai, jų skaičiui didinti, taip pat valstybiniam generatorių rezervui.
Vyriausybė rugsėjį patvirtino elektros tinklo atsparumo, būtinųjų ryšio ir vandens tiekimo sistemų stiprinimo planą – vadinamąjį „audrų paketą“. Jį numatoma įgyvendinti iki 2030 metų.
Planu siekiama sustiprinti pasirengimą ekstremalioms situacijoms, kad elektros tiekimas ilgesniam laikui nenutrūktų ir išliktų patikimas. Numatyta, kad per 72 valandas turėtų būti atstatytas tiekimas bent 75 proc. elektros netekusių vartotojų, o likusieji būtų aprūpinti generatoriais.
L. Savickas teigia, kad iki 2030 metų turėtų būti sukaupta 20–40 tūkst. generatorių atsarga, paskirstyta skirtingose savivaldybėse.
Skelbta, kad visoms „audrų paketo“ priemonėms gali prireikti maždaug 0,5 mlrd. eurų. Įgyvendinus planą, audrų poveikis visuomenei turėtų sumažėti keturis kartus.
Spalio viduryje Vyriausybei svarstant pirmąjį 2027 metų valstybės biudžeto projekto variantą, L. Savickas nerimavo, kad šioms priemonėms numatyta per mažai lėšų – tik apie 20 mln. eurų.
Ministras taip pat pasiūlė numatyti galimybę valstybės vardu skolintis lėšų išlaidoms, susijusioms su priemonėmis, kurios stiprintų Europos energetikos sistemos struktūrinį saugumą ir atsparumą bei spartintų perėjimą nuo iškastinio kuro.
Iki 2030 metų miškuose planuojama kabeliais pakeisti 5,9 tūkst. kilometrų elektros linijų: 4,8 tūkst. kilometrų 10 kV ir 1,1 tūkst. kilometrų 0,4 kV linijų.
Taip pat ketinama stiprinti avarijų likvidavimo pajėgumus. Iki 2030 metų turėtų būti suformuota 200 papildomų brigadų, o bendras jų skaičius beveik padvigubėtų.