Lietuvoje degalų kainos tebėra aukštos, o Lenkijoje už litrą kuro galima sumokėti beveik 50 centų mažiau. Kol gyventojai laukia sprendimų, galinčių sumažinti finansinę naštą, konkretaus būdo atpiginti degalus kol kas nėra. Diskusijoje verslo ir žemės ūkio atstovai ragino išskaidyti degalų kainą, o politikai pripažino, kad į susidariusią padėtį nebereaguoti nebegalima.
Šią temą aptarė Atsinaujinančių degalų asociacijos „Future Fuel“ viceprezidentas Jurgis Polujanskas, Seimo Ekonomikos komiteto narys Gintautas Paluckas ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas.
Iš ko susideda degalų kaina?
J. Polujanskas teigė, kad prasidėjus krizei buvo išanalizuota, kaip susiformuoja degalinėse matoma dyzelino kaina. Jo skaičiavimu, mokesčiai sudaro 40,8 proc. kainos. Didžiąją šios dalies dalį sudaro akcizas, iš kurio valstybė finansuoja savo išlaidas.
Dar 52,8 proc. sudaro naftos kaina ir perdirbėjo marža. Kokia tiksliai yra pastaroji marža, pasak jo, neaišku, nes „Orlen Lietuva“ iki šiol nepateikė ataskaitų. Remiantis Energetikos agentūros ir kitų šalių duomenimis, perdirbėjo marža šiuo metu esą yra itin didelė.
Biodegalams ir degalinių maržai tenka vos 5 proc. galutinės kainos. Todėl, J. Polujansko teigimu, siūlymai taupyti būtent šioje vietoje gali pakenkti Lietuvoje veikiančiam verslui, kuris sukūrė kelis šimtus darbo vietų, investavo kelis šimtus milijonų eurų, padidino gamybos pajėgumus ir superka bei perdirba apie milijoną grūdų. Jo vertinimu, valstybė neturėtų silpninti šios grandies.
Kaip pavyzdį jis nurodė Lenkiją. Ši šalis biodegalams naudoja lenkišką žemės ūkio produkciją, o savo kontroliuojamai gamyklai yra pritaikiusi viršpelnio mokestį. Lenkijos valdžia kontroliuoja maždaug 50 proc. „Orlen Polska“ akcijų, todėl iš gauto viršpelnio gali finansuoti kainų mažinimą.
Be to, Lenkijoje akcizas yra 200 eurų už toną mažesnis nei Lietuvoje. Tai sudaro keliasdešimt centų už litrą. G. Paluckas po apsilankymo Lenkijoje nurodė, kad degalai ten kainuoja maždaug 40 centų pigiau. J. Polujansko teigimu, tokias galimybes suteikia daug metų stiprinta Lenkijos ekonomika.
Verslo atstovas ragino daugiau dėmesio skirti kainos sudedamosioms dalims ir skaidrumui: esą reikėtų aiškiai matyti, kur susidaro viršpelniai. Jo teigimu, degalų kainą didina akcizas, kuris pagal ankstesnę politiką kelerius metus buvo keliamas, taip pat išaugusi naftos kaina ir perdirbėjo marža. Degalinių maržos, anot jo, nedidėjo.
J. Polujanskas taip pat priminė, kad jau dvejus metus Finansų ministerijoje svarstomas dalinio akcizo grąžinimo projektas. Jis galėtų padėti susigrąžinti į Lenkiją išvykusį tranzitą ir, priklausomai nuo akcizų skirtumo, surinkti apie 100 mln. eurų. Kadangi Lenkija akcizą dar sumažino, ši suma dabar keičiasi.
Jo vertinimu, šis mechanizmas jau galėjo būti įgyvendintas ir padėti susigrąžinti dalį akcizo į Lietuvą, stiprinti ekonomiką bei mažinti degalų kainas gyventojams. Tačiau projektas kol kas nepajudėjo.
Paluckas: aklai kopijuoti Lenkijos sprendimų negalima
G. Paluckas teigė, kad Lietuvos ir Lenkijos akcizų politikos tiesiogiai palyginti negalima. Lenkija naudoja zlotą, todėl gali lanksčiau valdyti deficitą ir valiutos vertę. Be to, skiriasi abiejų valstybių biudžetų struktūra bei papildomų pajamų šaltiniai.
Kaip vieną iš pavyzdžių politikas paminėjo kelių mokesčius. Lenkijoje jie jau maždaug dešimtmetį yra didesni nei Lietuvoje, tačiau surinktos lėšos kryptingai naudojamos keliams, todėl šalis juos sutvarkė.
G. Paluckas taip pat priminė, kad Lietuva prieš maždaug penkerius metus, kartu su Europos Sąjunga spręsdama pandemijos krizės padarinius, prisiėmė įsipareigojimų dėl teisės aktų ir akcizų. Jų atsisakymas galėtų turėti finansinių pasekmių, todėl Finansų ministerija ir Vyriausybė, nepaisydamos visuomenės bei verslo spaudimo, turi laikytis prisiimtų įsipareigojimų.
Vis dėlto, politiko nuomone, tvirtumas nereiškia, kad aplinkybės ignoruojamos. Lenkija yra nustačiusi benzino ir dyzelino kainų lubas, todėl savaitgalį ten apsilankęs G. Paluckas matė beveik 50 centų, arba maždaug 25 proc., kainų skirtumą.
Jo teigimu, tai tampa lemiamu veiksniu sprendžiant, kur vairuotojai pildo degalų bakus. Pagal ankstesnius Lietuvos Vyriausybių planus, įskaitant konservatorių priimtą akcizų politiką ir Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus, 2030 metais dyzelino litro kaina dėl akcizo, CO₂ dedamosios ir kitų veiksnių turėjo siekti 2,45 euro. Tai būtų buvę skaičiuojama dar neįvertinus karo ir galimo Hormuzo sąsiaurio poveikio.
G. Paluckas pabrėžė, kad dėl dabartinės krizės palikti viską kaip yra nebegalima. Tačiau diferencijuoto akcizo grąžinimo tvarka turi apribojimų. Akcizo grąžinti vien tranzitui neleidžia direktyvos ir Konstitucija. Todėl reikėtų mažinti akcizą sunkvežimiams bei visai logistikos grandinei – tiek Lietuvoje, tiek tranzitu judančiam transportui – ir nustatyti jo susigrąžinimo mechanizmus.
Tokiu atveju poveikis biudžetui padidėtų nuo 24 mln. iki 90 mln. eurų. Taip pat, pasak politiko, būtina vertinti ne vien degalų pardavimą: į degalines užsukę žmonės dažnai perka užkandžių ir kitų prekių, todėl mažesnis lankytojų skaičius paveiktų ir prekybos sektorių.
Ūkininkai baiminasi dėl biodegalų ateities
A. Vanagas pasakojo, kad Ispanijoje degalinėse matė 1,60–1,70 euro siekiančias kainas. Jo teigimu, net ir palaikant savo šalį tokie skirtumai verčia įvertinti, kiek daug Lietuvos gyventojai išleidžia degalams.
Žemės ūkio atstovus ypač neramina pasigirstančios mintys atsisakyti iš Lietuvoje užaugintų rapsų gaminamų biodegalų. Tokios diskusijos kyla po premjero apsilankymų „Orlen“ gamykloje ir pasitarimų dėl biodegalų dalies. A. Vanagas mano, kad tam įtakos gali turėti Lenkijoje, Plocke, „Orlen“ atidaryta HVO gamykla, kuriai reikės žaliavos biodegalų mišiniams.
Visas Lietuvoje užaugintų rapsų kiekis perdirbamas šalies viduje. A. Vanago vertinimu, tai yra svarbi didesnės vertės kūrimo žemės ūkio grandinėje dalis. Nors Lietuva neturi naftos ar kitų gamtinių išteklių, dirbama žemė leidžia pasigaminti degalų savo reikmėms.
Perdirbimo pajėgumai ir įmonių konkurencija padeda už žaliavą gauti didžiausią įmanomą kainą, be to, egzistuoja eksporto rinkos. Tačiau atsisakius biodegalų gali sumažėti superkamų grūdų kaina, o tai dar labiau apsunkintų ūkininkų padėtį.
Grūdų augintojų sezonas jau artėjo prie pabaigos, tačiau energijai skirti augalai, pavyzdžiui, kukurūzai, tuo metu dar buvo pradedami nuimti arba derliaus nuėmimas tik įsibėgėjo. Ūkininkams sezonas buvo sudėtingas dėl klimato sąlygų ir išaugusių degalų sąnaudų. A. Vanago teigimu, degalai pabrango dvigubai, todėl, pasikartojus panašioms aplinkybėms ir atsisakius biodegalų, kitas sezonas galėtų būti dar sunkesnis.