Valdovų rūmų muziejuje atidaryta fotografijos klasiko Antano Sutkaus paroda „Valdui Adamkui – 100“, skirta Lietuvos Respublikos Prezidento šimtmečiui. Į renginį sureagavęs Valdas Adamkus padėkojo už jam parodytą dėmesį ir pasidalijo prisiminimais apie savo gyvenimą, meilę Lietuvai, valstybės atkūrimą bei atsakomybę už jos ateitį.
Prezidento pasakojime atsispindėjo asmeninė patirtis ir visą gyvenimą puoselėtos vertybės.
Prisiminė gyvenimo kelią
Valdas Adamkus teigė, kad paroda jam primena darbo metus Amerikoje ir Lietuvoje, taip pat bendrą gyvenimą su Alma. Apžvelgdamas prabėgusį šimtmetį jis sakė savo gyvenimą laikantis prasmingu, nors jis nebuvo lengvas. Lietuvą prezidentas įvardijo kaip neatskiriamą savo gyvenimo dalį, kuri tokia buvo ir tebėra.
Adamkus prisiminė gimęs, augęs ir mokęsis laisvoje Lietuvoje, o valstybės okupacijas – sovietų ir nacių – išgyvenęs itin skaudžiai. Kartu su draugais jis bandė priešintis okupantams. Karo metais Kaune būdamas gimnazistas įstojo į Lietuvos laisvės kovotojų sąjungą ir prisiekė kovoti už Lietuvos laisvę. Po karo jis norėjo prisijungti prie partizanų, tačiau nuo šio žingsnio jį sustabdė Algirdas Julius Greimas.
Gyvendamas Amerikoje kartu su bendraamžiais Adamkus kūrė Santaros-Šviesos organizaciją. Jos nariai siekė tęsti kovą už žmogaus ir pavergtos tėvynės laisvę, puoselėjo garbingos, moralios ir „švelnių rankų“ politikos idėją. Jie tikėjo, kad net ir kovoje būtina išsaugoti pagarbą žmogui bei žmogiškumą, taip pat palaikyti ryšį su okupuotos Lietuvos žmonėmis.
Anot Adamkaus, tuo metu neprarasta viltis, kad Lietuva vieną dieną vėl taps laisva ir sugrįš į Vakarų pasaulį. Atkurta valstybė tapo jų svajonių bei lūkesčių išsipildymu. Prezidentas sakė esąs dėkingas likimui ir Lietuvos žmonėms, kad galėjo prisidėti prie atkurtos valstybės stiprinimo ir jos įsitvirtinimo Vakaruose.
Akcentavo pagarbą žmogui ir demokratiją
Tapęs prezidentu, Adamkus siekė atkurti lietuvių pasitikėjimą savimi ir savo valstybe. Jis norėjo, kad visuomenės santykis su valstybe pasikeistų, o Lietuvoje įsitvirtintų pagarba ir tikra demokratinė tvarka.
Prezidentas pabrėžė siekęs, kad valstybė būtų kuriama kartu – kaip laisvų žmonių visuomenė, kurioje žmogus nebūtų žeminamas, o galėtų gyventi laisvai ir oriai. Jis taip pat rėmė piliečių santarvę, partijų dialogą ir susitarimą svarbiausiais tautos gyvenimo klausimais. Adamkus sakė visada stengęsis išlikti žmogiškas ir nelaikęs prezidento pareigų teise žvelgti į kitus iš aukšto.
Adamkus taip pat prisiminė buvęs įsitikinęs, kad Lietuvai būtina tapti NATO ir Europos Sąjungos nare. Jo vertinimu, būtent taip buvo galima išsaugoti valstybę vaikams ir anūkams. Šis tikslas buvo pasiektas – Lietuva pasinaudojo istorine galimybe, sugrįžo į Vakarus ir tapo jų dalimi. Už paramą siekiant narystės prezidentas padėkojo visoms Lietuvą rėmusioms valstybėms.
Paragino nepamiršti bendro likimo
Vis dėlto Adamkus pažymėjo, kad Vakarai keičiasi ir susiduria su naujais išbandymais bei grėsmėmis saugumui, žmonių laisvei ir demokratijai. Todėl, jo teigimu, lietuviai turi patikimai ginti Vakarų demokratiją, asmens laisvę ir žmogiškumą – pirmiausia savo valstybėje.
Prisimindamas bičiulio Stasio Lozoraičio žodžius apie būtinybę saugoti ribas ir sienas, Adamkus pridūrė, kad taip pat būtina išsaugoti demokratinę Lietuvą – laisvų žmonių tėvynę. Jis ragino ginčytis ir diskutuoti, tačiau nepamiršti, kad lietuviai yra viena tauta ir viena visuomenė, kurios likimas bendras. To likimo vardas, pasak prezidento, yra Lietuva.