Artėjantis šildymo sezonas gali gerokai padidinti Lietuvos gyventojų išlaidas. Brangstant ne tik šildymui, bet ir elektrai, degalams bei maistui, šeimoms per septynis mėnesius gali tekti papildomai išleisti nuo kelių šimtų iki beveik 2000 eurų.
Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto profesorė dr. Eglė Stonkutė įvertino, kaip būtiniausių prekių ir paslaugų kainų pokyčiai paveiktų skirtingas pajamas gaunančius Lietuvos namų ūkius.
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pabrėžia, kad svarbu vertinti ne tik absoliučią papildomų išlaidų sumą, bet ir jos dalį šeimos pajamose. Mažiau uždirbantiems net keli šimtai papildomų eurų gali tapti didesne našta nei daugiau pajamų gaunantiems namų ūkiams.
Kokios sumos laukia šeimų?
E. Stonkutė palygino tris dviejų asmenų namų ūkius, kuriuose abu žmonės uždirba minimalų, vidutinį arba didesnį nei vidutinį atlyginimą.
Skaičiavimuose numatyta, kad šildymas gali brangti 13–25 proc., elektra – iki 20 proc., dyzelinas – apie 50 proc., o maistas – 3 proc. Įvertinta, kiek dėl šių pokyčių šeimos papildomai išleistų šildymui, elektrai, degalams ir maistui nuo spalio iki balandžio pabaigos.
Daroma prielaida, kad žmonės nekeis vartojimo įpročių, o energijos kainų mažinimo priemonės nebus taikomos.
Mažesnes pajamas gaunančiam namų ūkiui papildomos išlaidos sudarytų 5,6 proc. per septynis mėnesius gaunamų pajamų. Vidutines pajamas gaunančiai šeimai jos siektų 2,9 proc., o didesnes pajamas gaunančiai – 2,5 proc.
Profesorė pabrėžia, kad vertinti tik dviejų dirbančių žmonių namų ūkiai. Vienam asmeniui, gyvenančiam iš vieno atlyginimo ar kitų pajamų, augančios šildymo ir degalų kainos gali būti dar sunkiau pakeliamos.
Didėjant šildymo išlaidoms, daugiau žmonių kreipiasi dėl kompensacijų. Rugsėjį prašymus pateikė 9 tūkst. daugiau gyventojų nei tuo pačiu metu pernai, todėl dėl išaugusio besikreipiančiųjų skaičiaus kompensacijų gali tekti laukti ilgiau.
I. Genytė-Pikčienė pažymi, kad mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams gerokai sunkiau sumažinti būtinas išlaidas. Daugiau uždirbantys žmonės gali atsisakyti dalies užkandžių, desertų ar brangesnių produktų, o mažas pajamas gaunantys dažnai jau ir taip renkasi pigiausias prekes.
Didžiausias smūgis – degalų kainos
Vertindama, kurios išlaidos gali kelti daugiausia rūpesčių, ekonomistė pirmiausia išskiria degalus. Tačiau jų brangimas nevienodai paveiks skirtingas šeimas.
Dalis gyventojų galės rečiau važiuoti automobiliu, daugiau vaikščioti ar rinktis viešąjį transportą. Tačiau kai kurioms šeimoms automobilis yra vienintelė galimybė pasiekti darbą ar kitas vietas, todėl jos visą degalų brangimo poveikį pajus priverstinai.
Artėjant žiemai išlieka ir elektros kainų augimo rizika. Šaltuoju metų laiku elektros gamyboje didėja iškastinio kuro vaidmuo.
Tuo metu maisto kainų padėtis kol kas palankesnė – statistika nefiksuoja maisto infliacijos. Santykinai stabilios maisto kainos gyventojams suteikia daugiau galimybių prisitaikyti prie kitų prekių ir paslaugų brangimo.
Papildomos sumos bus mokamos ne iš karto
I. Genytė-Pikčienė primena, kad E. Stonkutės apskaičiuotos sumos apima visą septynių mėnesių laikotarpį, todėl šeimoms jų nereikės sumokėti vienu metu.
Padalijus bendras išlaidas iš septynių mėnesių, mažesnes pajamas gaunančiai šeimai papildomai tektų skirti apie 94 eurus per mėnesį, vidutines pajamas gaunančiai – apie 147 eurus, o didesnes pajamas gaunančiai – apie 255 eurus.
Ekonomistė pabrėžia, kad tokie simuliaciniai skaičiavimai priklauso nuo pasirinktų prielaidų, todėl joms jautrus ir galutinis rezultatas.
Taip pat svarbu, kad gyventojų pajamos didėja. Nuo ateinančių metų sausio minimali mėnesinė alga turėtų padidėti 55 eurais – iki 902 eurų į rankas. Be to, numatomas pensijų ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų augimas.
Vis dėlto gyventojams patariama nepamiršti finansinio rezervo, nes šaltasis sezonas gali pareikalauti daugiau pinigų.
Dauguma papildomoms sąskaitoms nesiruošia
„Urbo“ banko užsakymu „Spinter tyrimų“ rugsėjį atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų šildymo sezonui iš anksto nesirengia.
48 proc. respondentų didesnes žiemos išlaidas ketina padengti iš einamųjų pajamų ir papildomai netaupo. Dar 16 proc. teigė nesiruošiantys todėl, kad jų būsto išlaidos šaltuoju metų laiku reikšmingai nepadidėja.
„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška rekomenduoja pirmiausia peržiūrėti praėjusios žiemos sąskaitas ir įvertinti, kiek kainavo šildymas šalčiausią mėnesį.
Jo teigimu, šiemet reikėtų numatyti bent 25 proc. didesnę sumą, o norint turėti didesnę atsargą – 40 proc. Pavyzdžiui, jei pernai sąskaita siekė 120 eurų, šiai žiemai vertėtų planuoti apie 150–170 eurų.
Mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms J. Ivaška siūlo peržiūrėti nebūtinas išlaidas, tokias kaip prenumeratos, maisto užsakymai į namus ar pramogos.
I. Genytė-Pikčienė taip pat prognozuoja, kad augant būtinoms išlaidoms gyventojai pirmiausia mažins išlaidas pramogoms, kelionėms, grožio paslaugoms ir kitoms nebūtinosioms reikmėms. Tačiau kol kas mažmeninės prekybos duomenys ryškių vartojimo pokyčių nerodo.