Prancūzijoje nuo pirmadienio vėl prasidės kai kurių gimnazijų blokados. Moksleivių organizacijos „Lyceens!“ vadovas Pierre’as Sourzat pareiškė, kad vyriausybės pasiūlytos priemonės protestuotojų reikalavimų neišsprendžia.
Šeštadienį visoje šalyje vykusiose demonstracijose, kurios surengtos jau trečią savaitgalį iš eilės, dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių, tarp jų – moksleiviai ir studentai.
Gimnazistams po dviejų savaičių atostogų grįžtant į pamokas, dalis mokyklų bus blokuojama nuo pirmadienio, RMC televizijai teigė P. Sourzat. Pasak jo, antradienį protestų mastas turėtų būti dar labiau juntamas, nors kai kurios mokyklos bus uždarytos jau pirmąją dieną.
Studentų profesinės sąjungos „Union etudiante“ atstovė spaudai Sabrine Kharbach šeštadienį taip pat pranešė, kad universitetų ir gimnazijų blokados numatytos antradienį ir ketvirtadienį.
Protestų judėjimas prieš augančias pragyvenimo išlaidas įsisiūbavo po kelias savaites trukusių moksleivių demonstracijų. Jomis buvo reiškiamas nepasitenkinimas prastėjančiomis mokymosi sąlygomis ir didėjančia nelygybe.
Reaguodama į moksleivių keliamus reikalavimus, vyriausybė pirmadienį paskelbė priemonių paketą. Jame numatyta pertvarkyti stojimo į universitetus sistemą ir suteikti paskolas mokyklų atnaujinimui.
Prezidentas Emmanuelis Macronas paragino mokinius ramiai sugrįžti į pamokas ir pareiškė, kad jaunimo balsas buvo išgirstas. Tačiau P. Sourzat su tuo nesutiko ir teigė, kad prezidentas protestuojančių moksleivių neišklausė.
Jis vyriausybės pasiūlymus pavadino dūmų uždanga, kurios paviršius esą tik šiek tiek nublizgintas, tačiau atidžiau įsižiūrėjus po juo nieko nėra.
P. Sourzat kritikavo ir siūlomą ilgai dėl skaidrumo stokos kritikuotos stojimo į universitetus platformos pertvarką. Jo teigimu, šis pakeitimas neišsprendžia pagrindinės problemos – vietų aukštosiose mokyklose trūkumo.
Moksleivių organizacijos vadovas taip pat atmetė vyriausybės planą mažinti klasių skaičių. Jis pabrėžė, kad ši priemonė būtų taikoma tik dešimtoms klasėms, nors protestuotojai prašė pokyčių visose klasėse.
Vyriausybės galimybes papildomomis išlaidomis sušvelninti protestus riboja šalies ekonominė padėtis. Antra pagal dydį euro zonos ekonomika yra ties recesijos riba ir susiduria su spaudimu kontroliuoti valstybės skolą.