Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika teigia, kad Lietuva pasirengusi griežčiau kontroliuoti per šalį tranzitu vežamus rusiškus grūdus, tačiau galutinį sprendimą kol kas stabdo kai kurių įmonių teisiniai prieštaravimai.
Ministras „Delfi“ laidoje „Verslo požiūris“ sakė, kad laukiama paskutinio derinimo etapo su keliomis teisininkų kontoromis, pateikusiomis pretenzijų dėl planuojamo įsakymo griežtinti grūdų pervežimo kontrolę.
Pagal numatomą tvarką kroviniai Klaipėdos uoste būtų sulaikomi, kol paaiškėtų jų kilmės tyrimų rezultatai. Šiuo metu mėginiai paimami, tačiau grūdai toliau kraunami į laivus, kurie gali nedelsdami išplaukti į paskirties vietą, nors tyrimai trunka gerokai ilgiau.
K. Mažeika neslėpė nusivylimo, kad dalis verslo atstovų priešinasi griežtesnei kontrolei. Jo teigimu, kai kurios įmonės pasirinko teisinėmis priemonėmis stabdyti procesą, nors ministerija tikėjosi naująją tvarką jau pradėti taikyti.
Ministras pabrėžė, kad planuojama tikrinti ne vien pašarinius, bet ir maistinius grūdus. Kol nebūtų gauti kilmės tyrimų rezultatai, tokie kroviniai negalėtų išplaukti iš Klaipėdos uosto.
Jis pripažino, kad dėl to išaugtų krovinių perkrovimo išlaidos. K. Mažeikos vertinimu, verslui svarbus ir finansinis motyvas: šį sezoną lietuviškų grūdų tonos pakrovimas kainavo 6 eurus, o atvežtų rusiškų grūdų – 13 eurų.
Tyrimams pasirengta Anglijoje
K. Mažeika pranešė, kad Lietuva jau susitarė su Anglijoje veikiančia laboratorija dėl maistinių grūdų kilmės nustatymo tyrimų. Pasak ministro, pasirengimas beveik baigtas – beliko užbaigti derinimo procedūras ir pasirašyti įsakymą.
Lietuva taip pat ketina pasiūlyti Latvijai naudotis šios laboratorijos paslaugomis. Taip kaimyninė šalis galėtų išvengti ilgo atskiros tyrimų sistemos kūrimo. Lietuvoje tokios sistemos parengimas nuo karo Ukrainoje pradžios užtruko maždaug metus ar pusantrų.
Ministro teigimu, pagalbos pirmiausia gali prireikti Latvijai, nes būtent joje yra didžiausi rusiškų grūdų tranzito pajėgumai. Jis neatmetė scenarijaus, kad per Latviją atgabenti grūdai vėliau iš vagonų sunkvežimiais būtų vežami į Klaipėdą, taip užmaskuojant jų kilmės šalį.
Lietuva pagalbą ketina pasiūlyti ir Estijai. Vis dėlto K. Mažeika pažymėjo, kad šios šalies uostų infrastruktūra nėra pritaikyta tokiems kroviniams, todėl susidomėjimas jų gabenimu esą mažesnis.
Ministras taip pat tikisi, kad Latvija laikysis rinkimų laikotarpiu išsakytų pažadų riboti rusiškų grūdų tranzitą.
Pastaruoju metu perdirbėjai kalba apie konkurencinius iššūkius, kylančius dėl rusiškų grūdų gabenimo per Baltijos šalių uostus. Jie taip pat įspėja, kad tarp tokių krovinių gali būti grūdų, pavogtų iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų.
Visų trijų Baltijos valstybių politikai ragina Europos Sąjungos lygiu susitarti dėl rusiškų grūdų importo ir tranzito draudimo, taip pat imasi nacionalinių priemonių.
K. Mažeika yra įpareigojęs Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą kilmės nustatymo tyrimus taikyti visoms tranzitinėms grūdų siuntoms iš Rusijos ir Baltarusijos. Susisiekimo ministras Juras Taminskas šalies įmones ragino šių žemės ūkio kultūrų nekrauti.
Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius Klaipėdos uoste perkrauta 47 tūkst. tonų rusiškos kilmės grūdų. Daugiausia tai buvo kukurūzai, geležinkeliais atgabenti iš Kaliningrado srities.