Į tariamo investavimo specialistų pinkles patekęs vyras prarado 10 tūkst. 200 eurų. Policija ir ekspertai pabrėžia, kad tai nėra vienintelis toks atvejis: apgaule iš gyventojų išviliojamos nuo kelių tūkstančių iki daugiau kaip 97 tūkst. eurų siekiančios sumos.
Vilniaus rajone gyvenantis vyras į pareigūnus kreipėsi antradienį. Policijos duomenimis, 1957 metais gimęs asmuo šių metų birželį internete užpildė skelbimą dėl investavimo paslaugų. Vėliau telefonu su juo susisiekė rusakalbis asmuo ir įkalbėjo investuoti į internetinę platformą. Vyras neteko 10 tūkst. 200 eurų, dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Sukčiai pirmiausia sukuria pasitikėjimą
ESET atstovas Lietuvoje Lukas Apynis teigia, kad panašios istorijos kartojasi. Lietuvos bankas yra skelbęs atvejų, kai po skambučių ir įkalbinėjimų investuoti žmonės prarado 10, 15, 50 ar net daugiau kaip 97 tūkst. eurų.
Pasak eksperto, tokioje schemoje iš pradžių pasiūloma investuoti nedidelę sumą. Vėliau tariamas asmeninis brokeris parodo neva uždirbtą pelną ir ragina pervesti vis daugiau pinigų. Sukčiai siekia ne tik įtikinti investuoti, bet ir suformuoti įspūdį, kad konsultantas asmeniškai rūpinasi žmogaus finansine sėkme.
Profesionalus bendravimas, dažni skambučiai ir domėjimasis potencialia auka padeda sukurti pasitikėjimą. Tačiau iš tiesų, L. Apynio teigimu, parduodamas ne investavimo sprendimas, o pasitikėjimo jausmas.
Pelno skaičiai gali būti visiškai išgalvoti
Viena pagrindinių tokio sukčiavimo priemonių – platformoje rodomas tariamas pelnas. Ekspertas įspėja, kad matomi skaičiai gali būti tik sukčių valdomos sistemos sukurtas vaizdas, neturintis nieko bendro su realiais pinigais.
Įtarimą turėtų kelti žadamas garantuotas pelnas, teiginiai apie beveik neegzistuojančią riziką, raginimas apsispręsti kuo greičiau ir nuolatiniai prašymai pervesti papildomų lėšų.
Lietuvos bankas rekomenduoja prieš investuojant patikrinti, ar įmonė turi teisę Lietuvoje teikti investicines paslaugas. Vien tikras skambantis įmonės pavadinimas ar profesionaliai atrodanti interneto svetainė savaime neįrodo, kad pasiūlymas teisėtas.
Prieš susisiekdami su auka sukčiai gali būti surinkę apie ją informacijos iš viešų šaltinių, ankstesnių duomenų nutekėjimų ar internete užpildytos investavimo formos. L. Apynio teigimu, dirbtinis intelektas taip pat padeda greičiau rinkti duomenis ir didinti tokių apgavysčių mastą.
Vis dėlto nemažą dalį informacijos sukčiai išsiaiškina pokalbio metu. Jie klausia apie žmogaus darbą, santaupas, investavimo patirtį ir finansines galimybes. Nors aukai gali atrodyti, kad vyksta konsultacija, iš tikrųjų vertinama, kiek pinigų iš jos būtų galima išvilioti.
Ekspertas pataria sulaukus netikėto skambučio pirmiausia pagalvoti ne apie galimą uždarbį, o apie tai, kodėl nepažįstamas žmogus pats taip aktyviai siekia, kad jam būtų patikėti pinigai.
Dar viena schema – netikra būsto nuoma
Policija gyventojus įspėja ir dėl apgavysčių, susijusių su būsto nuoma. Vilniuje žmonės susidomėjo skelbimu, apžiūrėjo butą, pasirašė sutartį ir sumokėjo avansą. Tačiau vėliau tariama nuomotoja telefonu nebeatsiliepė, skelbimas buvo pašalintas, o pažadėtų raktų nukentėjusieji taip ir negavo.
Pareigūnai ragina prieš mokant avansą įsitikinti, kad būstą siūlantis asmuo turi teisę jį nuomoti. Ypač atsargūs turėtų būti studentai ir užsienio šalių piliečiai, ieškantys gyvenamosios vietos.
- Patikrinkite, ar asmuo iš tiesų gali nuomoti siūlomą būstą.
- Nepasitikėkite vien patraukliomis buto nuotraukomis ar skubiai siūloma maža kaina.
- Jei pasiūlymas atrodo pernelyg geras, kad būtų tikras, elkitės ypač atsargiai.
- Įtarę sukčiavimą nedelskite ir kreipkitės į policiją.
Policija pabrėžia, kad pasidalijimas tokia informacija gali padėti kitiems žmonėms išvengti sukčių ir finansinių nuostolių.