Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalios atnaujinta dienos chirurgijos paslaugų teikimo tvarka. Joje iš naujo apibrėžti kriterijai, kada valstybė apmokės kojų venų operacijas. Sugriežtinus reikalavimus, daliai pacientų už chirurginį gydymą teks susimokėti patiems.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodo, kad pokyčiais siekiama kompensuojamą gydymą taikyti tais atvejais, kai liga yra aiškiai pažengusi ir jos požymius galima objektyviai pagrįsti. Ministerijos teigimu, tokius siūlymus pateikė Lietuvos kraujagyslių chirurgų draugija.
Kada gydymas bus apmokamas iš PSDF?
Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kojų venų chirurginis gydymas bus apmokamas tik tuomet, jei bus tenkinamos visos trys sąlygos:
- pacientui nustatyta lėtinė venų liga su objektyviais odos pakitimais ir komplikacijomis – C4–C6 stadija pagal tarptautinę CEAP klasifikaciją;
- pulsinio Doplerio (PW) režimu nustatytas hemodinamiškai reikšmingas refliuksas paviršinėse venose, trunkantis ilgiau nei 0,5 sekundės, ir šis faktas įrašytas medicinos dokumentuose;
- prie medicinos dokumentų pridėtos nuotraukos, patvirtinančios C4–C6 stadijai būdingus pakitimus.
Taigi ankstyvesnėmis ligos stadijomis operacija iš PSDF nebebus kompensuojama. Tokiais atvejais pacientams gali būti siūlomas konservatyvus gydymas, pavyzdžiui, kompresinė terapija, arba už pageidaujamą operaciją reikės mokėti patiems.
SAM pažymi, kad rengiant naują tvarką gydytojų specialistų pozicijos išsiskyrė. Po diskusijų ir derinimų nuspręsta remtis Lietuvos kraujagyslių chirurgų draugijos pasiūlymais. Ministerija taip pat yra nurodžiusi, kad sprendimas dėl operacijos turės būti grindžiamas klinikiniais duomenimis, ultragarsinių tyrimų rezultatais, ligos stadija pagal CEAP klasifikaciją ir tinkamai užpildytais medicinos dokumentais.
Gydytojai baiminasi, kad ligos bus užleistos
Nauji reikalavimai sulaukė kritikos. Kai kurie medikai įspėja, kad ribojant operacijų kompensavimą gali daugėti užleistų ligos atvejų ir komplikacijų.
Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas, Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas teigė nesuprantantis, kodėl lengvesnės ligos stadijos vertinamos tik kaip estetinė problema. Jo vertinimu, negydoma liga gali progresuoti, todėl žmonės, neturintys lėšų, gali prarasti galimybę laiku gauti procedūrą. Jis taip pat sakė, kad tokie sprendimai didina visuomenės nepasitenkinimą.
Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė Auristida Gerliakienė suabejojo argumentais, kuriais grindžiama nauja tvarka. Jos teigimu, vien faktas, kad Jungtinėje Karalystėje ar kitose šalyse atliekama mažiau tokių operacijų, nepaaiškina, kodėl taip yra – tam įtakos gali turėti diagnostika, specialistų trūkumas, klinikinis poreikis ar finansavimas.
A. Gerliakienė sutiko, kad galimi piktnaudžiavimo atvejai, tačiau, jos nuomone, reikėtų vertinti konkrečius pacientų atvejus, o ne taikyti bendrus apribojimus. Ji pabrėžė, kad sprendimus galima grįsti tyrimais ir nuotraukomis, o prireikus Valstybinė ligonių kasa galėtų pasitelkti nepriklausomus specialistus.
Specialistas: ankstyvose stadijose galimas ir kitas gydymas
Lietuvos kraujagyslių chirurgijos draugijos valdybos narys, kraujagyslių chirurgas Martynas Laukaitis aiškino, kad pokyčiais siekiama kompensuojamą operacinį gydymą susieti su aiškiais ir objektyviai užfiksuojamais ligos požymiais: odos pokyčiais bei ultragarsu nustatytu venų vožtuvų nesandarumu.
Pasak jo, venų varikozė gali būti gydoma ir ankstesnėse stadijose, tačiau tuomet sprendimai dažniau remiasi subjektyviais simptomais. Ankstyvi ligos požymiai neretai siejami su kosmetinėmis indikacijomis, o daliai pacientų gali pakakti konservatyvaus gydymo ir gyvenimo būdo pokyčių.
M. Laukaitis teigė, kad pažengusia liga sergančių pacientų gydymo galimybės dėl pakeitimų neturėtų susiaurėti, o trumpesnės eilės kai kuriais atvejais gali jas net pagerinti. Vis dėlto pacientai, kuriems nustatyta ankstyvesnė ligos stadija, už operaciją turės mokėti patys.
Venų operacijos gydymo įstaigoms yra pelningos
Gydytojas neslėpė, kad klausimas turi ir ekonominę pusę. Kojų venų varikozės operacijos yra pelningos tiek privačioms, tiek viešosioms gydymo įstaigoms, kurios dėl šių paslaugų gali sudaryti sutartis su VLK. Todėl, apribojus kompensavimą, jų pajamos mažėtų.
M. Laukaičio teigimu, kai kur tokios operacijos sudaro reikšmingą pajamų dalį, todėl dėl pakeitimų kyla pasipriešinimas. Jis taip pat atmetė teiginius, esą nauja tvarka automatiškai stiprins privatų sektorių, nes nekompensuojamos paslaugos gali būti teikiamos tiek privačiose, tiek valstybinėse įstaigose.
Jo teigimu, Lietuvos kraujagyslių chirurgijos draugijoje dauguma narių pritarė principui, kad valstybės kompensavimas turi būti grindžiamas aiškiomis ir objektyviomis indikacijomis, o pacientų sveikatai dėl to žalos neturėtų būti padaryta.
VLK duomenimis, Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 600 kojų venų operacijų. Suomijoje šis rodiklis siekia apie 120, Danijoje – apie 300, Vokietijoje – apie 350–380, o JAV – apie 300 operacijų.
Pernai Lietuvoje atlikta daugiau nei 16 tūkst. kojų venų operacijų, o 2023 m. jų buvo beveik 11 tūkst.