Užsienio reikalų ministras K. Budrys teigia, kad naujausias JAV ir Rusijos susitarimas nepadeda koordinuoti Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų politikos Rusijai taikomų sankcijų srityje. Jo vertinimu, tai šiek tiek susilpnina Vakarų pozicijas.
„Šis paskutinis epizodas nėra, ką mes matėme, prasčiausias per beveik jau dvejus metus. Bet tikrai galima apgailestauti, nes jis nepadeda pasiekti koordinuotos Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų politikos sankcijų srityje Rusijos atžvilgiu ir silpnina šiek tiek mūsų kaip Vakarų pozicijas“, – pirmadienį Liuksemburge prieš ES Užsienio reikalų tarybos posėdį žurnalistams sakė K. Budrys.
Ministras pabrėžė, kad Vašingtonas ir anksčiau yra priėmęs sprendimų nepakankamai juos suderinęs su Europa. Pasak jo, kai tokie veiksmai būdavo derinami, jų veiksmingumas išryškėdavo, tačiau koordinavimas ne visada įvykdavo, todėl dabartinė situacija nėra visiškai nauja.
Vis dėlto, K. Budrio teigimu, šis sprendimas neturėtų pakeisti Europos Sąjungos pozicijos dėl sankcijų Rusijai. Bendrija yra apribojusi naftos produktų importą į ES ir šios politikos keisti neketina, nes tokią priemonę laiko viena veiksmingiausių siekiant sumažinti finansinius srautus į Rusijos karo mašiną.
Trumpas paskelbė apie susitarimą su Putinu
Kaip skelbė BNS, D. Trumpas penktadienį pranešė susitaręs su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl didelio dyzelino kiekio tiekimo mainais į laikiną JAV sankcijų sušvelninimą. Šis susitarimas sulaukė griežtos Ukrainos, Europos Sąjungos ir kelių JAV įstatymų leidėjų reakcijos.
Sekmadienį JAV prezidentas taip pat vienašališkai pareiškė, kad Rusija ir Ukraina susitarė nutraukti smūgius viena kitos energetikos infrastruktūrai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis netrukus pareiškė apie tai nežinojęs, o Maskva kol kas į šį teiginį nesureagavo.
K. Budrys teigė, kad JAV sprendimus gali lemti ne vien siekis užbaigti karą. Pasak jo, įtakos gali turėti ir vidaus politikos aplinkybės, tarp jų – aukštos energetikos kainos.
Ministras taip pat įvardijo, kad kitais metais vienu svarbiausių Europos išbandymų taps Ukrainos finansavimo užtikrinimas. Ukrainos infrastruktūros naikinimas tęsiasi, gynybos poreikiai didėja, tačiau Europos valstybių pasirengimas didinti paramą mažėja.
„Dabar paėmus skaičius, turime turbūt žemiausią lygį individualių dvišalių valstybių narių paramos dydžių Ukrainai per visą laikotarpį nuo pat 2022-ųjų metų. Tai tendencija yra tikrai bloga“, – sakė K. Budrys.
Jo teigimu, Lietuva savo įsipareigojimų Ukrainai laikysis. Kartu ministras pabrėžė, kad ES planuojama finansinės paramos schema neturėtų tapti pagrindu valstybėms mažinti dvišalę pagalbą.
K. Budrys perspėjo, kad išlaikyti dėmesį Ukrainos finansavimo klausimui bus sudėtinga, ypač vertinant kitų metų biudžete atsiveriančias dideles spragas.
Paklaustas, ar po D. Trumpo ir V. Putino susitarimo Europa gali būti tikra, kad rusiškas dyzelinas nepateks į ES rinką, ministras teigė, jog Bendrija sieks užkirsti kelią sankcijų apėjimui.
Jo vertinimu, susitarimas neturėtų smarkiai paveikti dyzelino kainų ar pakeisti ES pozicijos. Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad Lietuva dirbs siekdama užtikrinti, jog šis susitarimas tokių padarinių neturėtų.