Dar viena antrosios pensijų pakopos lėšų atsiėmimo banga pastebimai kilstelėjo prekybininkų apyvartą. Kai kurios parduotuvės praėjusią savaitę fiksavo maždaug trečdaliu išaugusius pardavimus. Gyventojai įsigijo buitinės technikos, elektronikos, baldų, rinko dovanas Kalėdoms, o erotikos prekių parduotuvėse apsipirko net maišais.
Tuo metu bankų atstovai pažymi, kad lietuviai ne tik leidžia iš pensijų fondų atsiimtus pinigus, bet ir toliau aktyviai skolinasi.
Praėjusią savaitę dar maždaug 50 tūkst. gyventojų atsiėmė antrosios pensijų pakopos lėšas. Prekybos centruose tai buvo pajusta iškart – vienoje internetinės prekybos parduotuvėje Vilniuje pirkėjai vienas po kito išsivežė stambiagabarites prekes, o bendra apyvarta, palyginti su įprasta savaite, padidėjo trečdaliu.
„Pigu.lt“ atstovas Nerijus Mikalajūnas teigė, kad pardavimai išaugo 30 proc. Labiausiai augo buitinės technikos ir baldų paklausa, reikšmingai daugiau parduota šaldytuvų, televizorių ir telefonų.
Preliminariais duomenimis, praėjusią savaitę gyventojų sąskaitas iš antrosios pakopos papildė apie 300 mln. eurų. Nors ši suma yra dešimt kartų mažesnė nei per pirmąją didžiąją bangą balandį, prekybininkai ją vertina kaip galimą pasiruošimo Kalėdoms pradžią. Pasak N. Mikalajūno, nemažai prekių žmonės įsigijo sau arba artimiesiems kaip būsimas kalėdines dovanas.
Erotikos prekių pardavėjai taip pat skaičiuoja augimą
Maždaug trečdaliu išaugusią praėjusios savaitės apyvartą fiksavo ir erotikos prekių pardavėjai. Jie pastebi, kad gyventojai jau ruošiasi ne tik adventui ir Kalėdoms, bet ir mėnesio pabaigoje vyksiančiam Helovinui.
„Fantazijos.lt“ vadovas Povilas Klusaitis sakė, kad per savaitę pardavimai padidėjo 30–40 proc., o pirkinių krepšelis tapo didesnis. Gyventojai dažniau renkasi brangesnes ir prabangesnes prekes, perka Helovinui skirtus kostiumus, kalėdines dovanas, o populiariausia preke išlieka advento kalendorius.
Helovinui pirkėjai renkasi įvairius kostiumus, kai kurie įsigyja ir žaisliukų. Vyrai moterims perka apatinius bei žaislų rinkinius, kuriuos poros gali naudoti kartu.
P. Klusaitis atskleidė, kad vienas klientas praėjusią dieną parduotuvėje išleido 1,5 tūkst. eurų. Tai, pasak jo, nėra dažnas atvejis: pirkėjas įsigijo ne vieną brangesnę prekę, o iš viso 20 prekių. Pardavėjas negalėjo pasakyti, ar šis apsipirkimas buvo finansuotas iš pensijų lėšų, tačiau tokį pirkinį apibūdino kaip reikšmingą investiciją į šeimos gerovę.
Bankų atstovų skaičiavimu, iš maždaug 4 mlrd. eurų antrosios pakopos santaupų, kurias gyventojai atsiėmė, didelė dalis vis dar laikoma bankų sąskaitose. Investicijoms lietuviai skyrė tik kas septintą eurą. Nors dalis žmonių atsiimtais pinigais grąžino paskolas, dar daugiau gyventojų prisiėmė naujų vartojimo kreditų.
„Artea Asset Management“ skyriaus vadovas Regimantas Valentonis teigė, kad vartojimas auga: vieni pirkinius finansuoja savo sąskaitose turimomis lėšomis, kiti naudojasi kreditu ir skolintais pinigais.
Gyventojų skolos nemažėja net atsiėmus pensijų santaupas
Balandį būsto ir vartojimo paskoloms grąžinti iš antrosios pakopos buvo panaudota apie 160 mln. eurų. Vis dėlto naujausia Lietuvos banko statistika rodo, kad bendra gyventojų skola dėl to nesumažėjo.
Per ketvirtį būsto paskolų portfelis išaugo 450 mln. eurų – beveik tiek pat, kiek pernai tuo pačiu laikotarpiu. Vartojimo paskolų per antrąjį ketvirtį gyventojai pasiėmė už 191 mln. eurų. Tai yra trečdaliu daugiau nei pernai tuo metu, kai tokių paskolų suma siekė 120 mln. eurų.
Seimo narys Algirdas Sysas, vienas iš antrosios pensijų pakopos reformos šalininkų, didesnio skolinimosi vartojimui nesmerkia.
Bankų atstovai taip pat skaičiuoja, kad gyventojai iš bankomatų jau išsigrynino apie pusę milijardo eurų iš antrosios pakopos lėšų. Praėjusio ketvirčio pabaigoje grynųjų pinigų gyventojai turėjo vos 50 mln. eurų daugiau nei metų pradžioje.