Apie sukčiavimo tendencijas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo SEB banko Prevencijos departamento vadovė Daiva Uosytė ir Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius.
Sukčiavimo mastai mažėja, tačiau grėsmė niekur nedingo
D. Uosytė teigė, kad šiuo metu galima palyginti tik pirmųjų pusmečių duomenis. Šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, užfiksuota mažiau nukentėjusių žmonių ir prarasta mažiau pinigų.
Pernai per pirmąjį pusmetį nuo sukčių nukentėjo apie 8 tūkst. asmenų, o šiemet – 7 tūkst. Gyventojų praradimai taip pat sumažėjo: pernai buvo pavogta 11,5 mln. eurų, o šiemet – daugiau kaip 8 mln. eurų.
Pasak pašnekovės, tokius rezultatus lemia bendros bankų, telekomunikacijų operatorių ir policijos prevencinės priemonės. Įtakos turi ir pačių sukčių veikla. Vasaros pabaigoje Ukrainoje buvo nustatyti ir likviduoti 94 sukčiavimo centrai. Po jų uždarymo telefoninio sukčiavimo atvejų Lietuvoje ir Baltijos šalyse sumažėjo beveik iki minimalaus lygio.
D. Uosytė mano, kad mažėjanti tendencija turėtų atsispindėti ir trečiojo ketvirčio statistikoje, nebent įvyktų kas nors neįprasto. Vis dėlto sukčiavimai neišnyks, tačiau dabartiniai duomenys rodo, kad juos galima veiksmingai kontroliuoti.
Dažniausiai gyventojai viliojami žinutėmis
Lietuvoje išlieka aktyvus duomenų viliojimas, dar vadinamas „phishing“. Gyventojams siunčiamos žinutės apie neva skirtas baudas, nesumokėtus mokesčius ar būtinybę patikslinti prekių pristatymo adresą.
Neseniai žmonės masiškai gavo pranešimus, raginančius sumokėti baudą, nors nebuvo nurodyta, už kokį pažeidimą ji skirta. Nepaisydami to, gyventojai spaudė žinutėse esančias nuorodas ir atliko mokėjimus. Todėl svarbu įvertinti pranešimo turinį, siuntėją, pateiktas nuorodas ir svetainę, į kurią jos nukreipia.
2025 metais duomenų viliojimas buvo viena aktyviausių sukčiavimo rūšių – užfiksuota apie 17 tūkst. tokių atvejų. Šių metų pirmąjį pusmetį dėl šio būdo nukentėjo apie 3 tūkst. žmonių. Tarp kitų aktyvių sukčiavimo formų fizinių asmenų atžvilgiu išlieka investicinis sukčiavimas ir pinigų praradimas už negautas prekes.
Telefono numeriu ekrane aklai pasitikėti negalima
D. Kuliešius pabrėžė, kad net telefono ekrane matomas banko ar kitos institucijos numeris negarantuoja, jog skambina tikras atstovas. Sukčiai gali suklastoti ir numerį, ir pavadinimą, todėl gali apsimesti banku ar investicine bendrove.
Nuo 2023 metų pabaigos galiojančios Ryšių reguliavimo tarnybos taisyklės leidžia ryšio operatoriams ir paslaugas teikiančioms įmonėms, tarp jų SEB bankui ar Lietuvos paštui, suderinti numerių bei žinučių identifikacinius požymius.
Operatoriai tokiu atveju gali užtikrinti, kad vartotojus pasiektų tik suderintus požymius atitinkantys skambučiai ir pranešimai. Tačiau ši priemonė nėra privaloma – ją paslaugų teikėjai pasirenka savo nuožiūra. Dauguma pagrindinių paslaugų teikėjų tokias sutartis yra sudarę, bet ne visi.
Dėl to gyventojus vis dar pasiekia žinutės apie tariamas baudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ar raginimai prisijungti prie „Regitros“ svetainės. Gali būti, kad šias žinutes siunčiantys paslaugų teikėjai savo identifikacinių požymių nėra suderinę.
Sukčiai nuo skambučių perėjo prie žinučių
Pastarosiomis savaitėmis pastebėtas ryškus skambučių skaičiaus mažėjimas. Tam įtakos turėjo Ukrainoje surengtos kratos ir panaikinti sukčiavimo centrai, taip pat Lietuvos ir kaimyninių valstybių priemonės, skirtos klaidingiems bei žalingiems skambučiams atpažinti.
Šių metų pikas buvo liepą, kai per savaitę buvo fiksuojama apie milijoną skambučių. Nuo rugpjūčio sukčiai vis dažniau ėmė naudoti žinutes – ne tik įprastas SMS, bet ir pranešimus „Messenger“, „WhatsApp“ bei „Telegram“ platformose.
Tokiais pranešimais žmonės viliojami paspausti nuorodas, pateikti asmens duomenis ir prarasti pinigus. Nors šiuo metu blokuojamų skambučių skaičius nėra didelis, pranešimų apie žalingas žinutes įvairiose platformose smarkiai padaugėjo.
Pranešimai apie sukčius padeda apsaugoti kitus
RRT atstovo teigimu, gyventojų pranešimai yra vienas veiksmingiausių būdų nustatyti žalingą srautą, net jei sukčiai nuolat keičia naudojamus numerius.
Anksčiau per dieną būdavo gaunama apie 150 gyventojų pranešimų, o šiuo metu jų skaičius sumažėjo iki maždaug 50. Tai taip pat siejama su mažesniu sukčių aktyvumu.
Informacija apie pranešimus centralizuotai kaupiama vienoje sistemoje. Ją mato policija, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, operatoriai ir Ryšių reguliavimo tarnyba. Gavęs duomenis, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras gali blokuoti žalingas nuorodas.
Pranešus apie įtartiną skambutį ar žinutėje gautą nuorodą, institucijos gali ją užblokuoti arba išanalizuoti. Taip pat galima nustatyti, iš kokio tinklo siunčiamas skambutis, kokiu keliu jis keliauja, ar tai pavienis atvejis, ar iš vieno numerio generuojamas didelis skambučių srautas. Tokie gyventojų pranešimai padeda apsaugoti didelę visuomenės dalį.
Šią „Dienos pjūvio“ laidą remia Medijų rėmimo fondas.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.