Nors dalis medikų viešai svarstė, ar kitąmet pacientų eilės pas gydytojus dar nepailgės, sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis tikino, kad tokio pagrindo nerimauti nėra. 2027 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas turėtų siekti rekordinę 4,86 mlrd. eurų sumą. Ministro teigimu, didesnis finansavimas leis geriau atliepti pacientų poreikius.
Kitąmet PSDF pajamos bus beveik 554 mln. eurų didesnės nei šiemet. Tai suteiks daugiau galimybių plėsti paslaugas ir spręsti jų prieinamumo problemas, nors, kaip pripažino ministras, tokio finansavimo vis dar nepakanka.
L. Kukuraitis Seime teigė, kad sveikatos apsaugos sistema tebėra finansuojama mažiau nei kitose Europos šalyse – iki reikiamo lygio trūksta maždaug trečdalio finansavimo. Todėl didesnės investicijos esą būtinos, jei pacientams norima užtikrinti europinio lygio paslaugas ir galimybes.
Gydymo paslaugoms numatyta daugiau lėšų
Didžiausia PSDF biudžeto dalis ir toliau bus skiriama asmens sveikatos priežiūros paslaugoms. Joms numatyta 3,41 mlrd. eurų – beveik 357 mln. eurų daugiau nei šiais metais.
Ministro teigimu, papildomi pinigai bus nukreipti į sritis, kuriose pacientai šiuo metu susiduria su ilgiausiomis eilėmis ir didžiausiu paslaugų trūkumu. Taip planuojama didinti paslaugų apimtis ten, kur jų labiausiai reikia.
Regionų ligoninėms – nauja finansavimo tvarka
L. Kukuraitis taip pat pristatė bazinius mokėjimus tam tikroms paslaugoms, ypač svarbioms regionuose. Pagal tokį modelį gydymo įstaigai būtų mokama ne vien už faktiškai suteiktas paslaugas, bet ir už konkretaus skyriaus bei jo pasirengimo išlaikymą.
Bazinis finansavimas pirmiausia būtų taikomas pediatrijos, akušerijos, intensyviosios terapijos ir kitoms svarbioms sritims. Ministras kaip pavyzdį nurodė insulto klasterį: gydymo įstaigai būtų skiriama nustatyta suma už tai, kad joje veikia reikalingas skyrius, o už suteiktas paslaugas mokama papildomai.
Ministras neigia, kad privačių įstaigų paslaugų mažės
Diskusijose apie privataus sektoriaus finansavimą L. Kukuraitis pabrėžė, kad viešųjų gydymo įstaigų prioritetas nereiškia, jog pacientams bus sunkiau gauti reikalingas paslaugas.
Pirmiausia ketinama išnaudoti viešojo sektoriaus pajėgumus, o privačias įstaigas pasitelkti tuomet, kai to reikės. Ministro skaičiavimu, papildomai numatyti 360 mln. eurų ir dar 100 mln. eurų rezerve viršsutartinėms paslaugoms reiškia iš viso 460 mln. eurų didesnį finansavimą. Jo teigimu, tai galėtų sudaryti sąlygas suteikti bent 10 proc. daugiau paslaugų.
Apie 100 mln. eurų taip pat bus skirta PSDF rezervui. Prireikus šios lėšos galėtų būti naudojamos būtinoms viršsutartinėms paslaugoms apmokėti.
Rajonų ligoninėms žadamos didesnės sutartys
Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gytis Bendorius 2027 metų PSDF biudžetą pavadino didžiausiu per visą sistemos istoriją. Vis dėlto jis taip pat pažymėjo, kad Lietuvos sveikatos apsaugos finansavimas tebėra nepakankamas.
Pasak jo, viešasis sveikatos finansavimas Lietuvoje vos viršija 5 proc. bendrojo vidaus produkto, kai Europos vidurkis siekia beveik 8 proc. Be to, šalies gyventojai vis dar nemažai moka už sveikatos paslaugas iš savo kišenės.
Viena svarbiausių kitų metų krypčių bus paslaugų prieinamumo gerinimas regionuose. Rajonų gydymo įstaigoms, galinčioms suteikti daugiau paslaugų vietos gyventojams, planuojama didinti sutartines sumas. Tai turėtų užtikrinti, kad ligoninės gautų apmokėjimą už suteiktas paslaugas, pavyzdžiui, pacientams nebereikėtų vykti į didmiestį dėl dienos chirurgijos.
G. Bendorius pripažino, kad vien didesnis finansavimas nebūtinai paskatins pacientus rinktis gydymą arčiau namų. Taip pat numatoma didinti sveikatos priežiūros paslaugų įkainius – atsižvelgiant į infliaciją ir iš dalies į planuojamą atlyginimų augimą.
Bus finansuojami svarbūs, bet ne visada pelningi skyriai
Bazinių mokėjimų sistema būtų taikoma ir ligoninių skyriams, kuriuos svarbu išlaikyti net tada, kai pacientų srautai nėra dideli. Papildomas finansavimas numatomas akušerijos, pediatrijos, neonatologijos, vaikų intensyviosios terapijos bei insulto klasterio paslaugoms.
VLK vadovas pabrėžė, kad kai kurių paslaugų negalima vertinti vien pagal ekonominį efektyvumą. Insulto atveju pacientas negali būti vežamas dvi valandas iki didžiosios ligoninės, nes pagalba turi būti suteikta kuo greičiau.
Kita vertus, ligoninės turės atitikti specialistų reikalavimus. Vien skyriaus pavadinimo nepakaks, kad įstaiga gautų visą bazinį mokėjimą.
Kurioms sritims pinigų daugės labiausiai?
Daugumos paslaugų apimtys turėtų išlikti panašios, tačiau kai kurioms sritims finansavimas augs sparčiau. G. Bendorius išskyrė reabilitaciją, slaugą, ypač diabetu sergančių pacientų slaugą, taip pat genetinius tyrimus ir pozitronų emisijos tomografiją.
Didesnis dėmesys šioms sritims skiriamas todėl, kad pažangūs tyrimai leidžia individualiau parinkti gydymą ir gali padėti išsaugoti gyvybes.
VLK: privačių įstaigų galimybės nesumažės
VLK anksčiau skelbė, kad planuojami asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo pakeitimai neturėtų apriboti pacientų galimybės privačiose gydymo įstaigose gauti PSDF lėšomis apmokamas paslaugas.
Viešųjų gydymo įstaigų sutarčių apimtys kitąmet bus didinamos pagal jų pajėgumus ir paslaugų poreikį. Sutartis su VLK turinčios privačios įstaigos ir toliau galės teikti sutartyse numatytas paslaugas PSDF apdraustiems pacientams. Jų sutarčių apimtys sudarys 94 proc. praėjusiais metais suteiktų ir apmokėtų paslaugų.
Prie svarbiausių viršsutartinių paslaugų priskiriamos oftalmologo ir dermatovenerologo konsultacijos, kai kurios reabilitacijos paslaugos, dantų protezavimas ir hemodializė. Jos galėtų būti apmokamos iki 100 proc., o viršsutartinės dienos stacionaro paslaugos – iki 70 proc. kainos.
Papildomai apmokamų paslaugų kiekis būtų skaičiuojamas nuo sumos, neviršijančios 10 proc. gydymo įstaigai nustatytos sutartinės sumos. Viešosioms įstaigoms numatoma apmokėti didesnį viršsutartinių paslaugų skaičių, daliai jų taip pat taikant 70 proc. kainos ir 10 proc. sutarčių apimties ribas.
G. Nausėda siūlo mišrų stacionaro paslaugų finansavimą
Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo įteisinti mišrų PSDF lėšomis apmokamų stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų modelį. Jį sudarytų mokėjimas už konkrečiai suteiktas paslaugas ir papildomas fiksuotas metinis mokėjimas, skirtas užtikrinti nustatytų profilių paslaugų prieinamumą.
Dabar PSDF finansavimas grindžiamas fiksuoto įkainio skyrimu konkrečiam draudžiamajam įvykiui. Jei sutartyje su VLK numatytas paslaugų skaičius viršijamas, taikomas dalinis apmokėjimas arba paslauga neapmokama.
Tokios prioritetinės paslaugos kaip skubioji medicinos pagalba ir šeimos gydytojo konsultacijos jau dabar finansuojamos mišriu būdu. Svarbūs gydymo įstaigų padaliniai ir paslaugų grupės papildomai finansuojami pagal poreikį bei turimas galimybes.