Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen valdantiesiems priekaištauja dėl chaotiško darbo, blaškymosi ir nesutarimų, kokie turėtų būti svarbiausi prioritetai. Ji teigia, kad nors koalicija dar nesusitarė dėl kitų metų valstybės biudžeto, jau dabar esą aišku, kas vėliau turės padengti šio laikotarpio sprendimų kainą.
Liberalų sąjūdžio tarybos posėdyje V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad nacionalinėje politikoje svarbiausius klausimus nustelbia valdančiųjų nesutarimai ir vėluojantys sprendimai. Pasak jos, ypač daug abejonių kelia gynybos srityje teikiami pažadai: vieną dieną pristatomas naujas planas, o netrukus paaiškėja, kad jam trūksta aiškaus finansavimo ir politinių susitarimų. Politikė taip pat kritikavo atsakomybės už būsimus padarinius stoką.
Jos teigimu, koalicijoje vis dar nėra bendros pozicijos dėl biudžeto, tačiau dėl vieno dalyko jau susitarta – už dabartinę „puotą“ mokės būsimi valdantieji, nors šiandien jų prie sprendimų stalo dar nėra. V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad tai neapsiriboja viešais politiniais ginčais, nes toks elgesys turi realių pasekmių.
Liberalų lyderė teigė, kad panašios problemos matomos ir savivaldoje. Vietos valdžiai, anot jos, sunku planuoti veiklą, kai neaišku, kokių sprendimų imsis valstybė, savivaldybėms priskiriamos naujos funkcijos, tačiau neskiriamas jų vykdymui reikalingas finansavimas, o prioritetai keičiami greičiau, nei vietos institucijos spėja pasirengti.
V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad blaškymusi ir atsakomybės vengimu paremta politinė kultūra labiausiai paveikia žmones, kurie turi sumanymų ir ryžto juos įgyvendinti.
Liberalai ragina savivaldai suteikti daugiau laisvės
Ruošdamiesi artėjantiems rinkimams liberalai siūlo stiprinti savivaldos savarankiškumą. Jų siūlymu, didesnė surenkamų mokesčių dalis turėtų likti vietos biudžetuose, o savivaldybėms turėtų būti suteikta daugiau galimybių spręsti dėl mokesčių ir rinkliavų. Naujos funkcijos, pasak partijos pirmininkės, turėtų būti perduodamos tik kartu numačius pakankamą finansavimą.
Politikė aiškino, kad tai nėra vien pinigų paskirstymo klausimas. Kartu sprendžiama, ar pasitikima konkrečių savivaldybių gyventojais, vietos bendruomenėmis ir jų išrinktais atstovais. V. Čmilytės-Nielsen teigimu, gyventojas neturėtų būti vertinamas tik kaip paslaugų gavėjas ar rinkimų metu prisimenamas stebėtojas – jis turi turėti realią galimybę spręsti, kas vyksta jo aplinkoje.
Anot jos, atsakinga savivalda pirmiausia reiškia kasdienį prisiimtų įsipareigojimų vykdymą. Liberalų sąjūdžio pirmininkė taip pat pabrėžė, kad partijos kandidatai į merus gerai pažįsta savo savivaldybių bendruomenes.
V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad pristatomi kandidatai turės politinius pažadus paversti konkrečiais darbais. Jie, pasak jos, palaiko ryšį su savo miestų ir rajonų gyventojais, žino skirtingų seniūnijų problemas, turi bendruomenių pasitikėjimą ir gali suburti žmones bendriems darbams.
Partijos pirmininkė pabrėžė, kad liberalai savo vertę turi įrodyti tiek savivaldybėse, kuriose turi merus ar dalyvauja valdyme, tiek būdami opozicijoje ir keldami nepatogius klausimus. Tai esą svarbu ir tose vietose, kur liberalų atstovų tarybose kol kas nėra. Jos teigimu, savivaldos rinkimuose pasirenkami ne tik konkretūs kandidatai, bet ir jų atstovaujamos politinės vertybės, todėl liberalai ketina laikytis nuoseklios pozicijos ir ne tik garsiai kritikuoti chaosą, bet ir rodyti atsakingo veikimo pavyzdį.
ELTA primena, kad savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 metų kovo 7 dieną.