Teisėsaugai tiriant galimai apgaulingą nuostolingos Trakų rajone veikiančios vaivorykštinių upėtakių auginimo bendrovės „FishNet“ apskaitą, Ukrainos verslininkė Lesia Korylkevič teismui pateikė 4,6 mln. eurų ieškinį. Ji siekia susigrąžinti dėl prarastų akcijų ir investicijų patirtą žalą.
Ieškinį Vilniaus apygardos teismas gavo rugpjūčio 24 dieną. L. Korylkevič yra Ukrainos „Monstera“ grupės stebėtojų tarybos narė ir Lietuvos bendrovės „Stefanija“, prekiaujančios grūdais, neperdirbtu tabaku, sėklomis bei pašarais didmeninėje rinkoje, akcininkė.
Ji solidariai prašo iš Nyderlandų „Stichting X7 Investment Management“, „FishNet“, jos vadovo bei savininko Vaido Juodžio ir vieno iš bendrovės steigėjų, advokato Andriaus Paulausko, priteisti 2,44 mln. eurų už prarastas akcijas. Dar 1,39 mln. eurų už prarastas investicijas reikalaujama iš „FishNet“, V. Juodžio, A. Paulausko ir Nyderlandų „Stichting Don Pedro“. Taip pat prašoma atlyginti 29,2 tūkst. eurų teisines išlaidas ir priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo visos sumos.
Trečiaisiais asmenimis byloje dalyvauja anksčiau dalį „FishNet“ valdęs verslininkas Ivanas Paleičikas, jo bendrovė „Spectator“, Inga Paulauskienė, taip pat Kipro ir Lietuvos įmonės „CEOcorp“.
Šią savaitę teismas atmetė „Spectator“ ir „CEOcorp“ prašymus įpareigoti L. Korylkevič sumokėti užstatą būsimoms bylinėjimosi išlaidoms. Teismo atstovė Lina Nemeikaitė BNS nurodė, kad teisėjai tam nenustatė pagrindo.
Investuotoja teigia netekusi ir akcijų, ir paskolintų pinigų
L. Korylkevič teismui nurodo, kad 2024 metų pradžioje valdė 90 proc. „FishNet“ akcijų. Jos teigimu, investuojant į bendrovę ji buvo apgauta, o per susijusių įmonių, paskolų ir kitų sandorių grandinę prarado bendrovės kontrolę, visas akcijas bei galimybę atgauti į „FishNet“ nukreiptas milijonines lėšas.
Investuotojai atstovaujantis advokatas Kęstutis Švirinas iš teisės firmos „Sorainen“ teigia, kad L. Korylkevič savo investicijas prarado dėl skirtingose valstybėse įsteigtų ne pelno įmonių veiksmų ir atsakovų tarpusavio susitarimų.
Ieškinyje nurodoma, kad Ukrainos verslininkė „FishNet“ paskolino daugiau kaip 1,76 mln. eurų asmeninių lėšų. Dar 1,5 mln. eurų bendrovei buvo suteikta per jos šeimos valdomą įmonę „Stotberto Holdings“.
Pasak K. Švirino, L. Korylkevič akcijas perėmė Nyderlanduose registruota ne pelno bendrovė, kurios vienas naudos gavėjų buvo V. Juodis. Tuo metu jis ėjo „FishNet“ vadovo pareigas. Kiti naudos gavėjai, advokato teigimu, buvo du su A. Paulausku siejami asmenys ir I. Paleičikas, kuris buvo vienintelis bendrovės, paskolinusios pinigų „FishNet“, naudos gavėjas.
Pagal ieškinyje išdėstytą versiją, V. Juodžiui vadovaujant „FishNet“ bendrovės kreditore tapo I. Paleičiko valdoma „Spectator“. 2023 metų spalį daugiau kaip 606 tūkst. eurų siekusią šios įmonės reikalavimo teisę perėmė Nyderlandų bendrovė X7. Jos galutiniais naudos gavėjais buvo nurodomi V. Juodis ir „Spectator“.
Vėliau, kilus akcininkų konfliktui ir teisėsaugai pradėjus tirti „FishNet“ veiklą, I. Paleičikas pasitraukė iš X7. 2024 metų sausį „FishNet“ akcininkai, pati įmonė ir X7 pasirašė akcijų pirkimo opciono sutartį. Joje numatyta, kad bendrovei neįvykdžius įsipareigojimų X7, kreditorė už 10 eurų galėtų perimti visas „FishNet“ akcijas.
Ieškinyje teigiama, kad L. Korylkevič pasirašyti šį susitarimą įtikino per „CEOcorp“ veikęs A. Paulauskas. Tų pačių metų liepą opciono teisės buvo įgyvendintos.
Ukrainos investuotoja mano, kad V. Juodis ir A. Paulauskas galėjo susitarti ir tyčia sudaryti sąlygas „FishNet“ neįvykdyti prievolių X7. Esą taip buvo siekiama perimti L. Korylkevič akcijas.
Be to, ieškinyje nurodoma, kad 2024 metų liepą A. Paulauskas įtikino L. Korylkevič pasirašyti paskolų subordinavimo susitarimą. Pagal jį ji negalėjo reikalauti grąžinti paskolintų pinigų, kol „FishNet“ neatsiskaitys su kita kreditore – Nyderlandų įmone „Don Pedro“. Vienas šios bendrovės naudos gavėjų yra A. Paulauskas. Pasikeitus „FishNet“ akcininkams, „Don Pedro“ galėjo neatlygintinai perimti visas investuotojos bendrovei suteiktas paskolas.
Ieškinyje teigiama, kad susitarimu „Don Pedro“ buvo suteikta teisė perimti visas L. Korylkevič reikalavimo teises į „FishNet“, jei ši bendrovė jai atliktų mokėjimus.
Taip pat keliama prielaida, kad A. Paulauskas ir V. Juodis derino veiksmus, susijusius su įsipareigojimų L. Korylkevič vykdymu. „FishNet“ grąžinus jai nedidelę paskolos dalį, esą buvo pažeistas subordinavimo susitarimas, todėl perimtos visos investuotojos bendrovei suteiktos paskolos.
2024 metų rugsėjį L. Korylkevič gavo pranešimą, kad perimamos ir jos reikalavimo teisės į „FishNet“. Taigi, pagal ieškinį, ji neteko ne tik akcijų, bet ir galimybės atgauti bendrovei paskolintus pinigus.
„FishNet“ vadovas kaltinimus atmeta
V. Juodis tvirtina, kad L. Korylkevič ieškinys ir kiti jos inicijuoti procesai yra būdas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Jo teigimu, pradėdami „FishNet“ projektą jie buvo pasidaliję atsakomybes: jis turėjo rūpintis žuvų auginimo fermos statyba ir verslo plėtra, o L. Korylkevič – užtikrinti įmonės finansavimą.
V. Juodis sako, kad investuotojai nevykdžius prisiimtų finansinių įsipareigojimų, kreditoriai pasinaudojo sutartyse numatytomis teisių gynimo priemonėmis. Jo teigimu, finansavimas nebuvo suteiktas sutartu laiku ir sutartos apimties, o dėl to kilę nesutarimai peraugo į teisminius ginčus.
„FishNet“ vadovas taip pat nurodo, kad L. Korylkevič ginčija ne akcijų perėmimą ar teisę jas perimti, o kainą, už kurią akcijos buvo perimtos. Pasak jo, Vilniaus apygardos teismo byloje dėl akcijų vertės atlikta ekspertizė nustatė, kad visų akcijų vertė siekė 642,6 tūkst. eurų.
K. Švirinas BNS teigė, kad byloje dėl žalos atlyginimo teismas ekspertizės nėra skyręs. Kitų bylų dokumentų advokatas nekomentavo.
V. Juodžio vertinimu, L. Korylkevič tikslas nėra susigrąžinti „FishNet“ akcijas, o išvengti įsipareigojimų kreditoriams ir galimo išieškojimo iš jos turto. Jis teigia, kad iš verslininkės reikalaujama sumokėti daugiau kaip 930 tūkst. eurų, be to, pradėtas išieškojimas iš kreditoriui įkeisto jos buto.
V. Juodis nesutinka ir su tuo, kad L. Korylkevič galėjo nesuprasti pasirašytų susitarimų. Jis pabrėžia, kad Ukrainos verslininkė yra patyrusi.
„FishNet“ vadovo teigimu, dėl teisminių ginčų labiausiai nukenčia pati bendrovė, jos klientai, partneriai ir darbuotojai. Jis nurodo, kad be ieškinių teismams buvo teikiami ir pareiškimai prokuratūrai, o bendrovėje tiriami, jo manymu, nepagrįsti kaltinimai. V. Juodis teigia, kad ginčai dėl įmonės vertės leidžia atidėti atsiskaitymą su kreditoriais, nors „FishNet“ veiklą tęsia.
A. Paulauskas taip pat mano, kad L. Korylkevič ieškinys nepagrįstas. Jo teigimu, sudarant sandorius investuotojai atstovavo advokatas, o pati L. Korylkevič yra verslininkė, turinti aukštąjį verslo administravimo išsilavinimą. A. Paulauskas tvirtina, kad bylomis siekiama vilkinti procesą ir nevykdyti pačios investuotojos prisiimtų prievolių. Šalių nesutarimus, pasak jo, įvertins teismas.
Ikiteisminis tyrimas dėl apskaitos dar nebaigtas
Prokuratūra nuo praėjusių metų rugsėjo atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimai apgaulingos „FishNet“ apskaitos. V. Juodžiui pareikšti įtarimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo.
V. Juodis anksčiau BNS teigė, kad L. Korylkevič kreipimusi į prokuratūrą siekia daryti įtaką teismams ir paskatinti priimti jai palankų sprendimą.
Prokuratūros atstovė Izabelė Levickienė BNS informavo, kad tyrimas dar nebaigtas. Šiuo metu atliekamas įmonės ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimas, o kitiems asmenims įtarimai nepareikšti.
Kitame ieškinyje L. Korylkevič Vilniaus apygardos teismo prašo pripažinti, kad „FishNet“ įvykdė dvi paskolos sutartis su kreditorėmis – I. Paleičiko valdoma „Spectator“ ir „Stichting X7 Investment Management“. Šie susitarimai buvo pasirašyti 2019 ir 2021 metais, kai L. Korylkevič dar buvo pagrindinė bendrovės akcininkė.
Šią bylą numatoma nagrinėti spalio 30 dieną, BNS sakė teismo atstovė L. Nemeikaitė.
K. Švirinas teigia, kad Lietuvos teismuose šiuo metu nagrinėjamos trys civilinės bylos, kuriose L. Korylkevič gina savo teises, susijusias su investicijomis į „FishNet“. Advokatas taip pat nurodė, kad Ukrainos verslininkė neatmeta galimybės pradėti investicijų apsaugos procedūrą pagal Lietuvos ir Ukrainos dvišalę sutartį dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos.
Registrų centro duomenimis, 2024 metų gegužę L. Korylkevič priklausė 90 proc. „FishNet“ akcijų, o po 5 proc. valdė V. Juodis ir I. Paulauskienė. Šiuo metu galutiniu bendrovės naudos gavėju nurodomas V. Juodis.