Kepenys yra vienas didžiausių žmogaus vidaus organų. Kasdien jos atlieka daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų, tačiau sutrikusi jų veikla ilgą laiką gali nepasireikšti jokiais aiškiais požymiais. Dėl to žmonės neretai bando padėti kepenims žolelių arbatomis, maisto papildais ar vadinamosiomis detoksikacijos programomis.
Kepenų būklę lemia kasdieniai įpročiai
Kepenų sveikata glaudžiai susijusi su bendra organizmo būkle. Siekiant jas išsaugoti, svarbūs tie patys įpročiai, kurie padeda rūpintis širdimi ir medžiagų apykaita.
Gydytoja V. Ožeraitienė pabrėžia, kad vienas svarbiausių dalykų – palaikyti sveiką ir stabilų kūno svorį bei neleisti didėti pilvo srityje besikaupiančiam riebaliniam audiniui. Esant antsvoriui, net ir nedidelis svorio sumažėjimas gali sumažinti riebalų kiekį kepenyse ir pagerinti jų būklę.
Reikšmingas ir fizinis aktyvumas. Jis naudingas ne tik antsvorio turintiems žmonėms, bet ir tiems, kurių svoris normalus, nes padeda palaikyti tinkamą medžiagų apykaitą. Kepenų sveikatą lemia ne vienas konkretus veiksmas, o įpročių visuma: kasdienis judėjimas, subalansuota mityba, stabilus svoris be pilvinio, arba „obuolio“ tipo, nutukimo ir saikingas alkoholio vartojimas. Jei kepenys jau pažeistos, specialistė rekomenduoja alkoholio visiškai atsisakyti.
Kokį maistą rinktis?
Sveikam žmogui specialios „kepenų dietos“ nereikia. Svarbiausia maitintis įvairiai, subalansuotai ir neviršyti organizmui reikalingo kalorijų kiekio.
Pasak doc. dr. V. Ožeraitienės, kepenims palankios mitybos pagrindą turėtų sudaryti daržovės, vaisiai, ankštiniai augalai, viso grūdo produktai, riešutai, sėklos, alyvuogių aliejus ir žuvis.
Patariama riboti perdirbtą mėsą, sočiuosius riebalus, rafinuotus angliavandenius ir itin perdirbtus, daug kalorijų turinčius produktus. Taip pat nereikėtų piktnaudžiauti saldumynais, desertais, saldžiais padažais bei kitu maistu, kuriame gausu pridėtinio cukraus ir fruktozės.
Didelis greitai pasisavinamų angliavandenių, ypač perteklinės fruktozės, kiekis didina kepenų metabolinę apkrovą ir gali skatinti naujų riebalų susidarymą kepenyse. Ši rizika ypač aktuali esant kalorijų pertekliui ir insulino rezistencijai.
Tačiau dėl fruktozės baimintis vaisių nereikėtų. Vaisiuose esančios skaidulos, vitaminai ir polifenoliai juos išskiria iš saldžių gėrimų ar vaisių sulčių. Kepenims palankiau per dieną suvalgyti 2–3 vaisius nei išgerti stiklinę sulčių.
„Detoksai“ gali pridaryti žalos
Gydytoja teigia, kad sveikų kepenų „valyti“ nereikia, nes jos pačios atlieka detoksikacijos funkcijas: skaido alkoholį, vaistus, cheminius teršalus ir kitas organizmui nereikalingas arba galimai kenksmingas medžiagas.
Kai kurie maisto papildai gali pasižymėti antioksidacinėmis savybėmis, tačiau tai nereiškia, kad jie išvalo kepenis ar pašalina jose susikaupusius riebalus. Silimarino papildų poveikio kepenų suriebėjimui ar fibrozei įrodymų kol kas nepakanka.
Be to, didelės koncentracijos ciberžolės ar kurkumino papildai, ypač vartojami kartu su piperinu, gali pažeisti kepenis. Todėl vien tai, kad produktas yra „natūralus“, dar nereiškia, kad jis nekenksmingas.
Jei kepenys pažeistos, pirmiausia būtina nustatyti pažeidimo priežastį, o ne savarankiškai bandyti jas gydyti papildais. Tikrasis kepenų „detoksas“ – alkoholio atsisakymas arba jo ribojimas, normalus kūno svoris, fizinis aktyvumas, subalansuota Viduržemio jūros tipo mityba ir atsakingas vaistų bei papildų vartojimas.
Kada kepenys pradeda gerėti atsisakius alkoholio?
Alkoholio sukeltas kepenų pažeidimas gali progresuoti nuo riebalų kaupimosi iki uždegimo, fibrozės ir cirozės. Vis dėlto alkoholio atsisakymas gali pagerinti kepenų būklę.
Nutraukus alkoholio vartojimą, kepenų suriebėjimas ir fermentų rodikliai gali pradėti gerėti jau per 2–4 savaites. Jei yra išsivysčiusi fibrozė, visiškas alkoholio atsisakymas gali sustabdyti jos progresavimą, o dalis randinio audinio gali net regresuoti.
Pažengusi cirozė yra struktūriškai negrįžtamas kepenų pažeidimas. Tačiau net ir tokiu atveju nevartojant alkoholio galima sumažinti komplikacijų tikimybę ir sulėtinti ligos progresavimą.
Požymiai gali pasirodyti tik ligai pažengus
Kepenų pakitimai gali vystytis net tada, kai žmogus jaučiasi visiškai sveikas. Dėl šios priežasties ligos kartais nustatomos atsitiktinai, atliekant kraujo ar pilvo organų tyrimus.
Pačiose kepenyse nėra skausmo receptorių. Skausmas dažniausiai atsiranda tuomet, kai padidėjusios kepenys ima tempti jas gaubiančią kapsulę, arba dėl gretimų organų, pavyzdžiui, tulžies pūslės, ligų.
Į medikus reikėtų kreiptis pastebėjus šiuos požymius:
- odos ar akių pageltimą;
- patamsėjusį šlapimą;
- kojų tinimą;
- didėjančią pilvo apimtį.
Konsultacijos taip pat nereikėtų atidėlioti, jei vargina nepaaiškinamas nuovargis, silpnumas ar nuolatinis diskomfortas dešinėje pašonėje. Žmonėms, turintiems kepenų ligų rizikos veiksnių, jų būklę verta reguliariai tikrinti net ir tuomet, kai jie nejaučia jokių negalavimų.
Trys dalykai, kuriuos galima pradėti keisti šiandien
Norint pasirūpinti kepenimis, nebūtina pirkti specialių preparatų. Gydytoja pirmiausia siūlo kontroliuoti kūno svorį, daugiau judėti ir įvertinti alkoholio vartojimo įpročius.
Per savaitę rekomenduojama skirti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fiziniam aktyvumui. Mitybą galima grįsti Viduržemio jūros regiono principais: valgyti daugiau daržovių, vaisių, viso grūdo produktų, ankštinių, žuvies ir nesočiųjų riebalų, o mažinti pridėtinio cukraus bei itin perdirbto maisto kiekį.
Jeigu kepenys jau pažeistos, alkoholio reikėtų visiškai atsisakyti. Ilgalaikiai kasdieniai įpročiai kepenų sveikatai yra svarbesni už trumpalaikes detoksikacijos programas.