Opozicijoje esančių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas sukritikavo 2027 metų valstybės biudžeto projektą. Politikas teigia, kad jame numatomas per didelis deficitas ir toliau auganti valstybės skola, o dalis Vyriausybės pažadų finansuojami skolintomis lėšomis.
Anot L. Kasčiūno, valdantieji nesilaiko įsipareigojimo užtikrinti fiskalinę drausmę. Dėl to TS-LKD siūlo nacionaliniu mastu nustatyti valdžios sektoriaus skolos ribą – 45 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Finansų ministerijos parengtame projekte numatyta, kad 2027 metais valdžios sektoriaus deficitas sudarys 3,8 proc. BVP, o valstybės skola sieks 48,2 proc. BVP. Jei nebūtų taikoma europinė išlyga dėl karinių įsigijimų, deficitas būtų 4,8 proc. BVP.
Politikas pabrėžė, kad 3,8 proc. BVP deficitas viršija Europos Sąjungos nustatytą 3 proc. ribą. Jo teigimu, 2028 metais šis rodiklis gali išaugti iki 4,6 proc. BVP.
L. Kasčiūnas atkreipė dėmesį, kad toks deficitas numatomas ne ekonomikos krizės ar nuosmukio laikotarpiu, o ekonomikai nuosekliai augant.
Jo vertinimu, deficito augimą lemia ne gynybos finansavimas, bet nauji valstybės įsipareigojimai. Didėjant skolai, pasak konservatorių lyderio, didės ir jos aptarnavimo išlaidos. Tai ateityje gali sumažinti galimybes skirti lėšų gynybai, pensijoms, švietimui ir sveikatos apsaugai.
Politikas taip pat suabejojo planuojamu oro gynybos finansavimu. Jo vertinimu, numatytas gynybos biudžetas neužtikrins proveržio šioje srityje, o daugiasluoksnės oro gynybos planas neapsaugos visų strateginių objektų, kritinės infrastruktūros ir miestų.
Konservatoriai siūlo nustatyti 45 proc. ribą
L. Kasčiūnas pranešė, kad TS-LKD įregistravo Fiskalinės valdysenos įstatymo pataisas. Jomis siūloma nustatyti, kad nacionalinė valdžios sektoriaus skola negalėtų viršyti 45 proc. BVP.
Anot politiko, tokia riba padėtų išlaikyti fiskalinę drausmę ir paliktų atsargą iki Europos Sąjungos nustatytos orientacinės 60 proc. BVP valstybės skolos ribos.
Remdamasis Finansų ministerijos planais, L. Kasčiūnas taip pat teigė, kad 2029 metais valstybės skolos palūkanoms gali prireikti daugiau kaip 2 mlrd. eurų. Jo vertinimu, dėl to mažėtų lėšos, galimos skirti nacionaliniam saugumui, švietimui, sveikatos apsaugai ir kitoms svarbioms viešosioms paslaugoms.
2027 metų biudžeto projekte krašto apsaugai numatyta skirti 5 proc. BVP, arba daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų. Tame pačiame projekte valdžios sektoriaus deficitas siektų 3,8 proc. BVP, o valstybės skola – 48,2 proc. BVP.
Pagal ES Mastrichto kriterijus valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP.
Vyriausybė 2027 metų valstybės biudžeto projektą patvirtino penktadienį. Dokumentas bus pateiktas Seimui, kuris galutinį sprendimą dėl biudžeto turėtų priimti gruodį.