Kitąmet krašto apsaugai numatytas 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimas gali neužtikrinti visų suplanuotų gynybos tikslų, teigia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Penktadienį „Lietuvos ryto“ televizijai ji sakė, kad, remiantis auditų duomenimis, užsibrėžtiems gynybos ir pajėgumų vystymo planams įgyvendinti reikėtų 5,44 proc. BVP.
BNS skelbė, kad Vyriausybė kitąmet krašto apsaugai ketina skirti 5 proc. BVP, arba 4,8 mlrd. eurų.
I. Segalovičienės teigimu, auditai rodo tiesioginį ryšį tarp skiriamo finansavimo ir kritinių gynybos pajėgumų plėtros bei galutinio rezultato.
Valstybės kontrolierė abejojo, ar sumažinta BVP dalis leis laiku išvystyti pajėgumus taip, kaip įsipareigota sąjungininkams ir visuomenei. Jos vertinimu, bet koks gynybos finansavimo mažinimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į gynybos tikslų įgyvendinimą ir pajėgumų suformavimą.
Jeigu būtų pasirinktas mažesnis finansavimo procentas, visuomenei, anot jos, turėtų būti aiškiai ir skaidriai paaiškinta, kaip iki 2030 metų bus pasiekti visi iškelti gynybos tikslai.
Iki 2030-ųjų Lietuva planuoja išvystyti nacionalinę diviziją.
I. Segalovičienė anksčiau yra atkreipusi dėmesį, kad praėjusiais metais planuojant trejų metų biudžetą 2027-aisiais krašto apsaugai buvo numatyta skirti 5,44 proc. BVP. Jos teigimu, neskirta 0,44 proc. BVP dalis sudarytų beveik 400 mln. eurų.
Valstybės kontrolierė taip pat kėlė klausimą, kurių suplanuotų gynybos pajėgumų ar ginkluotės pirkimų tokiu atveju tektų atsisakyti arba juos nukelti vėlesniems metams.
Valstybės kontrolės atlikti krašto apsaugos sistemos finansų valdymo ir viešųjų gynybos pirkimų auditai, pasak I. Segalovičienės, parodė ir pirkimų administravimo sistemos svarbą.
Jos teigimu, joje esama daug perteklinių derinimų, o kai kurie procesai nėra tinkamai sudėlioti. Dėl to atsiranda galimybė priimti nebūtinus ar ne visada reikalingus sprendimus, o pati sistema susiduria su kliūtimis, kurios taikos metu gali neatrodyti reikšmingos, tačiau tampa problema, kai pirkimus reikia vykdyti greitai.
Krašto apsaugos ministerijai Valstybės kontrolė pateikė rekomendacijas, kokius pokyčius reikėtų įgyvendinti.
Krašto apsaugos sistemą dėl šių problemų yra kritikavęs ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Šiemet gynybos finansavimas sudarė 5,38 proc. BVP.
BNS taip pat skelbė, kad praėjusių metų pradžioje Valstybės gynimo taryba, sudaryta iš šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovybės atstovų, nusprendė 2026–2030 metais gynybai skirti 5–6 proc. BVP.
Didelis finansavimas siejamas su planais išvystyti kariuomenės diviziją ir pasirengti Vokietijos brigados priėmimui Lietuvoje.