Pereiti prie turinio
Naujienos aiškiai ir suprantamai
Meniu

Gynybai numatyta 5 proc. BVP: divizija iki 2030-ųjų išliks, tačiau keisis ginkluotės pasirinkimas

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigia, kad kitąmet numatomas procentiškai mažesnis gynybos finansavimas neturėtų pakeisti Lietuvos divizijos išvystymo termino. Vis dėlto dėl to gali būti koreguojama planuojamos įsigyti ginkluotės sudėtis.

Vyriausybei pritarus kitų metų biudžetui, krašto apsaugai numatyta kiek daugiau nei 4,8 mlrd. eurų – tai sudaro 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiemet gynybai eurais skirta šiek tiek mažesnė suma, tačiau ji sudarė didesnę ekonomikos dalį – 5,38 procento.

Dėl didėjančios Rusijos keliamos grėsmės už gynybą atsakingi pareigūnai praėjusių metų sausį susitarė plėtoti diviziją. Tam 2026–2030 metais buvo numatyta skirti 5–6 proc. BVP.

Nors dalis kritikų teigia, kad šio įsipareigojimo nesilaikoma ir divizijos kūrimo planai gali būti atidėti, R. Kaunas tikina, jog nustatytas terminas nesikeičia.

Penktadienį BNS ministras sakė, kad divizija turi būti išvystyta iki 2030 metų, tačiau gali būti sprendžiama, kokia ginkluote ji bus aprūpinta. Jo teigimu, svarbu rinktis sistemas, kurias būtų įmanoma greitai gauti, o ne visuomet orientuotis į moderniausią, dar prototipo lygio techniką. Pasak R. Kauno, šioje srityje teks rasti tinkamą pusiausvyrą.

Ministras pabrėžė, kad patys planai nesikeičia, tačiau jų įgyvendinimo būdas ir pasirinktos priemonės nuolat peržiūrimi.

Didžiausia rizika terminams, jo teigimu, kyla dėl ribotų pramonės galimybių laiku įvykdyti užsakymus. Kai kurie šių metų pabaigai numatyti projektai jau užsitęsė dėl derinimo su gamyklomis ir pramonės atstovais. R. Kaunas nurodė, kad nauji radarai ar kita ginkluotė paprastai nepasiekia kariuomenės per pusmetį – jų tenka laukti metus ar dvejus.

Vertindamas kitų metų gynybos biudžetą, ministras jį pavadino tinkamu krašto apsaugos poreikiams. Jis atkreipė dėmesį, kad absoliuti finansavimo suma nėra mažesnė nei šiemet, todėl galima tęsti svarbius darbus.

R. Kaunas taip pat sakė, kad ypatingas dėmesys ir toliau bus skiriamas oro gynybai, visų pirma vieningos oro gynybos sistemos kūrimui – anksčiau tokie darbai nebuvo vykdomi.

Kita vertus, ministras pripažino tikėjęsis didesnio finansavimo ir neatmetė galimybės, kad metų eigoje bus rasti papildomi sprendimai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *