Per pirmąsias šimtą Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės darbo dienų daugiausia neigiamos žiniasklaidos dėmesio sulaukė finansų ministras Taurimas Valys, teisingumo ministrė Rita Tamašunienė ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. Tai rodo viešosios erdvės tyrimų bendrovės „Mediaskopas“ atlikta analizė.
„Mediaskopo“ duomenų strategas Linas Spėčius teigė, kad šiems ministrams kritika buvo ne tik intensyviausia, bet ir ilgalaikė. Ji buvo nukreipta į pačius politikus arba sklido iš autoritetingų šaltinių – prezidento, koalicijos partnerių ir jų kuruojamų sričių profesinių sąjungų.
Analizė parodė, kad T. Valio reputacijai labiausiai pakenkė dar formuojant Vyriausybę kilusios abejonės dėl jo kompetencijos. Neigiamą foną taip pat stiprino vėlyvas 2027 metų valstybės biudžeto projekto derinimas, planai jo svarstymo metu vykti į Jungtines Valstijas, Mastrichto kriterijaus nustatytą 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribą viršijantis biudžeto deficitas ir konfrontacinis ministro bendravimo stilius.
R. Tamašunienės įvaizdžiui daugiausia žalos padarė konfliktas su Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi Mindaugu Kairiu. Neigiamą vertinimą taip pat lėmė profesinių sąjungų išreikštas nepasitikėjimas ministre dėl ilgai neišspręstų sistemos problemų.
R. Popovienės problemos, pasak „Mediaskopo“, išryškėjo vasarą, kai buvo sprendžiama, ar dešimtokams panaikinti Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) kartelę. Vėliau šį sprendimą vetavo prezidentas Gitanas Nausėda.
Rugsėjį neigiamą foną dar labiau sustiprino prezidento viešai išsakytos abejonės, ar ministrė realiai sprendžia problemas, ar tik imituoja darbą. Jos reputaciją taip pat veikė ginčai dėl mokytojų atlyginimų ir viešumoje aptarta istorija apie Raudondvario dvare dirbantį sutuoktinį.
Palankiausiai įvertinti trys ministrai
Palankiausiai per pirmąsias šimtą Vyriausybės darbo dienų žiniasklaidoje buvo vaizduojami ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas, energetikos ministras Lukas Savickas bei užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
E. Grikšo įvaizdį stiprino pranešimai apie amunicijos ir „Leopard 2A8“ tankų gamyklų projektus, 700 mln. eurų investicijas bei lazerių gamyklos atidarymą.
L. Savickas palankaus dėmesio sulaukė dėl energetikos projektų plėtros ir veiksmų po rugpjūtį šalį užklupusios audros. Tarp jų buvo reikalavimas „Energijos skirstymo operatoriui“ (ESO) atlyginti gyventojų nuostolius, siūlytos kompensacijos ir vadinamasis „audrų paketas“.
K. Budrio įvaizdį daugiausia formavo pastangos išsaugoti Jungtinių Valstijų karių rotaciją, parama Ukrainai, siūlymai griežtinti sankcijas Rusijai ir bendradarbiavimas su Vokietija. Kritika jo atžvilgiu dažniau buvo susijusi su diplomatijos rezultatais, o ne su ministro kompetencija.
Pagal paminėjimų skaičių pirmavo R. Kaunas
„Mediaskopo“ duomenimis, dažniausiai iš M. Sinkevičiaus kabineto narių žiniasklaidoje minėtas krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas – 6674 kartus. Toliau rikiavosi vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas, sulaukęs 5140 paminėjimų, ir finansų ministras T. Valys, paminėtas 4908 kartus.
R. Kauno įvaizdis buvo vertinamas kaip labiausiai prieštaringas. Teigiamą foną kūrė Rūdninkų karinio miestelio pažanga, Vokietijos brigados priėmimas ir investicijos į gynybos pramonę. Kita vertus, ministro reputaciją silpnino Krašto apsaugos ministerijos (KAM) darbuotojų vakarėlio išlaidos, dronų incidentai ir paaiškėjusios gyventojų perspėjimo spragos. Neigiamą vertinimą dar labiau sustiprino gynybinė ministro reakcija į kritiką.
M. Katelynas išsiskyrė griežta komunikacija migracijos ir sienos apsaugos klausimais. Vis dėlto jo įvaizdį blogino konfliktas dėl buvusio Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovo Rustamo Liubajevo bei pareigūnų atlyginimų problema.
L. Spėčiaus teigimu, ministras gebėjo aiškiai pristatyti savo politinius prioritetus, tačiau komunikacijos poveikį mažino nepakankamai atsakyti klausimai dėl priimamų sprendimų finansinio ir institucinio pagrįstumo.
Premjeras žiniasklaidoje minėtas gerokai dažniau
Analizuotu laikotarpiu premjeras M. Sinkevičius buvo paminėtas 17 470 publikacijose – tai 2,5 karto daugiau nei dažniausiai iš ministrų minėtas R. Kaunas.
Žiniasklaidoje premjeras dažniausiai buvo pristatomas kaip Vyriausybės sprendimų aiškintojas ir ministrų darbo koordinatorius. Teigiamą jo įvaizdį stiprino komunikacija apie šeimos politikos paketą, pensijų ir atlyginimų didinimą, gynybos finansavimą, JAV karių išlaikymą bei bendradarbiavimą su NATO.
Neigiamą foną kūrė planuojamas 3,8 proc. BVP siekiantis valstybės biudžeto deficitas, degalų kainų valdymas, jo žmonos Aistės Sinkevičienės įdarbinimo Raudondvario dvare istorija, užsitęsęs disertacijos vertinimas ir viešosios komunikacijos klaidos. Tarp jų buvo replika bendrapartietei Laurai Asadauskaitei-Zadneprovskienei, dėl kurios premjeras turėjo atsiprašyti.
Per pirmąsias 100 Vyriausybės darbo dienų Lietuvos žiniasklaidoje iš viso paskelbta daugiau nei 45 tūkst. pranešimų, kuriuose minėtas premjeras ir ministrų kabineto nariai.
„Mediaskopo“ tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2026 m. liepos 14 d. iki spalio 21 d. Iš viso buvo išanalizuoti 45 448 pranešimai iš 450 žiniasklaidos kanalų.