Duona, saldžios bandelės ir kiti kepiniai nuo lapkričio gali tapti brangesni. Prekybos tinklai iš tiekėjų jau gavo pranešimų apie planuojamą kainų didinimą, o prekybininkai prognozuoja maždaug 5 proc. augimą. Gamintojai tokį sprendimą sieja su brangstančiomis žaliavomis ir energija.
Vien kviečių supirkimo kaina per metus padidėjo beveik penktadaliu, rugių – daugiau kaip trečdaliu. Ekonomistai neatmeta, kad dėl augančių energijos išlaidų gali brangti ir daržovės, cukrus bei pieno produktai.
Beveik ketverius metus Vilniuje veikiančioje kepyklėlėje darbas prasideda anksti ryte. Čia nuo pradžių gaminami kruasanai, bandelės, pyragai ir keksai. Kepyklos įkūrėjas Martynas Vildžiūnas pasakojo, kad pirkėjai ypač mėgsta kruasanus su vaisiniais kremais, tarp jų – persikų ir aviečių.
Už bandelę šioje kepykloje mokama nuo 2 iki 5 eurų, o pyragas ar keksas kainuoja apie 12 eurų. Kainos paskutinį kartą buvo didintos prieš dvejus metus, kai smarkiai išaugo žaliavų ir energijos kainos. Dabar verslui vėl tenka vertinti brangstančius ingredientus.
Pasak M. Vildžiūno, pistacijų kaina dėl karo Irane, kurio dalyviai yra pagrindiniai šių riešutų tiekėjai rinkoje, padvigubėjo. Todėl kepinių, kurių kaina anksčiau siekė 4,5 euro, kaina gali išaugti iki 5 eurų, o bendras kainų pokytis, jo vertinimu, gali siekti iki 10 proc.
Nuo lapkričio gali brangti duona ir kepiniai
Duonos ir kepinių tiekėjai prekybininkus informavo, kad nuo lapkričio šių produktų kainos bus didinamos. Vis dėlto galutinė suma, kurią teks mokėti pirkėjams, kol kas nėra aiški, nes prekybos tinklai dar derasi su tiekėjais.
„Maximos“ atstovė Urtė Paulauskaitė nurodė, kad produktų savikainą didina žaliavų, darbo, transporto ir energijos išlaidų augimas.
„Rimi Lietuva“ atstovė Luka Lesauskaitė-Remeikė, remdamasi praėjusių metų tendencija, kai miltinių gaminių ir duonos kainos padidėjo apie 5 proc., teigė, kad šiemet augimas gali būti panašus.
„Kauno grūdų“ generalinis direktorius Andrius Pranckevičius pažymėjo, kad per metus kviečių supirkimo kaina išaugo beveik penktadaliu, o rugių – daugiau kaip trečdaliu. Prie kainų augimo prisidėjo ir tai, kad dėl gamtinių sąlygų Lietuvoje užauginta mažiau įprastos kokybės grūdų.
Gamintojams taip pat brangiau kainuoja gamtinės dujos, elektra ir kitos gamybos paslaugos. Europoje dujų kaina buvo beveik tris kartus didesnė nei prieš metus.
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas didžiausią riziką duonos kainoms rudenį siejo su energetika – aukštomis energijos ir dujų kainomis, brangesniu šildymu bei didėjančiais atlyginimais.
A. Pranckevičius teigė, kad gamybos savikainos augimas jau siekia keliasdešimt procentų, tačiau tiksliai pasakyti, kokią įtaką tai turės galutinei produkto kainai, kol kas sudėtinga.
Maisto kainos gali kilti ir kitose kategorijose
Prekybininkai teigia, kad kai kurių maisto produktų kainos jau padidėjo. Grikių mėgėjams tai esą ypač nepalanku – jų kaina išaugo keliolika procentų ir gali dar didėti.
Ekonomistai taip pat atkreipia dėmesį į įtampą Artimuosiuose Rytuose. Dėl jos kylanti naftos kaina gali padidinti grūdų ir kitų žaliavų transportavimo išlaidas.
A. Izgorodinas nurodė, kad naftos kaina vasarą siekė 80, o dabar – 100. Todėl grūdinių kultūrų vežimas Lietuvoje ir Europoje gali brangti. Jo vertinimu, jei Europoje bus šalta žiema, dujų kaina gali padidėti apie 20 proc.
Iki metų pabaigos daugiau gali tekti mokėti ir už daržoves, cukrų bei pieną. Ekonomistai prognozuoja, kad maisto produktai vidutiniškai gali pabrangti 2–3 proc.