Lietuvoje taikomą dviračių gatvių reguliavimą ketinama perduoti Konstitucinio Teismo vertinimui. Parlamentarai abejoja, ar Vyriausybė galėjo nustatyti specialias eismo taisykles tokioms gatvėms, kai atitinkamos nuostatos nebuvo įtvirtintos įstatyme.
Seimas po svarstymo pritarė nutarimo projektui dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Už jį balsavo 73 parlamentarai, vienas pasisakė prieš, o devyni susilaikė. Galutinį sprendimą dėl kreipimosi planuojama priimti lapkričio 5 dieną.
Teisinis ginčas susijęs su 2021 metų rugsėjo 15 dieną priimtu Vyriausybės nutarimu. Juo Kelių eismo taisyklėse buvo įvesta dviračių gatvės sąvoka ir nustatyti specialūs reikalavimai eismo dalyviams.
Nors šiomis gatvėmis gali važiuoti ir automobiliai, ir dviračiai, vairuotojams jose taikomi griežtesni ribojimai nei įprastose miesto gatvėse.
Už lenkimą gali tekti atsisveikinti su vairuotojo pažymėjimu
Dviračių gatvėse draudžiama viršyti 30 km/val. greitį ir lenkti. Dviratininkams taip pat netaikoma bendra taisyklė važiuoti viena eile kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.
Todėl automobilių vairuotojai turi prisitaikyti prie lėčiau judančių dviratininkų. Už draudžiamą lenkimą tokioje gatvėje numatyta 170–230 eurų bauda ir privalomas teisės vairuoti atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių.
Būtent tokias sankcijas kritikuoja dalis parlamentarų. Vienas kreipimosi į Konstitucinį Teismą iniciatorių, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, anksčiau atkreipė dėmesį į pasikeitusias eismo sąlygas.
Jo teigimu, gatvėse, kuriose anksčiau galiojo įprastos taisyklės, dviratininkams suteikta daugiau laisvės, o automobilių vairuotojams atsirado papildomų apribojimų. Parlamentaras taip pat pabrėžė, kad už draudžiamą lenkimą vairuotojui gresia ne tik bauda, bet ir keliems mėnesiams prarasti teisę vairuoti.
Parlamentarai kelia klausimą dėl Vyriausybės įgaliojimų
Kreipimosi esmė – ne vertinimas, ar dviračių gatvės reikalingos, o abejonių keliantis jų teisinis reglamentavimas. Iniciatyvos autoriai mano, kad Vyriausybė, Kelių eismo taisyklėse nustatydama naują eismo organizavimo tvarką, galėjo peržengti savo kompetencijos ribas.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Vitalijus Gailius aiškino, kad Vyriausybės nutarimai privalo atitikti didesnę teisinę galią turinčius įstatymus.
„Seimo nutarimas yra ne apie Kelių eismo taisykles, šis Seimo nutarimas yra apie teisės aktų hierarchiją“, – rugsėjo pabaigoje pristatydamas iniciatyvą pabrėžė V. Gailius.
Pasak jo, Vyriausybė savo nutarimu negali išplėsti ar susiaurinti įstatymuose nustatyto reguliavimo. Todėl kyla klausimas, ar dviračių gatvės sąvoka ir su ja susiję reikalavimai pirmiausia neturėjo būti įrašyti į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą.
Konstitucinio Teismo būtų prašoma išnagrinėti, ar 2021 metais priimtas Vyriausybės nutarimas neprieštarauja Konstitucijai, valdžių padalijimo ir teisinės valstybės principams bei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymui.
Siūloma švelninti atsakomybę
Seime kartu svarstoma ir kita su dviračių gatvėmis susijusi iniciatyva. Ja siūloma sušvelninti atsakomybę už draudžiamą lenkimą.
Seimo narys Algimantas Radvila siūlo baudą sumažinti iki 60–90 eurų ir už pirmą tokį pažeidimą atsisakyti privalomo teisės vairuoti atėmimo.
Pagal siūlomą modelį pakartotinai nusižengusiam vairuotojui teisė vairuoti galėtų būti atimta nuo vieno iki trijų mėnesių, tačiau tokia sankcija nebūtų privaloma.