Pereiti prie turinio
Naujienos aiškiai ir suprantamai
Meniu

Maskva prabilo apie naujus projektus su JAV: „Ledai jau pradėjo lūžti

Rusija ir Jungtinės Valstijos aptaria įvairius naujus bendrus projektus, penktadienį pareiškė Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino patikėtinis Kirilas Dmitrijevas, praneša „Reuters“.

Pasak K. Dmitrijevo, JAV sankcijos tebėra rimta kliūtis. Jis taip pat sukritikavo praėjusį mėnesį JAV prezidento Donaldo Trumpo pasirašytą Grahamo sankcijų įstatymą, kuriuo siekiama sumažinti Rusijos pajamas iš energetikos sektoriaus.

K. Dmitrijevas teigė, kad po susitarimo dėl dyzelino Maskva ir Vašingtonas svarsto kitokias ekonominio bendradarbiavimo formas. Tarp aptariamų sričių jis nurodė bendrus Rusijos ir JAV duomenų centrų projektus.

Šį mėnesį Ukraina surengė smūgius Rusijos technologijų bendrovės „Yandex“ ir bankų bei technologijų grupės „Sberbank“ duomenų centrams. Kyjivas aiškino, kad tai buvo atsakas į Rusijos išpuolius.

Kremlius anksčiau reiškė nepasitenkinimą, kad JAV bet kokių panašių susitarimų įgyvendinimą sieja su taikos susitarimu, kurio iki šiol nepavyko pasiekti. Vis dėlto K. Dmitrijevas tikino matantis pokyčių.

Jis pripažino, kad pažanga pasiekiama sunkiai, nes susitarimams priešinasi įvairios jėgos. Tačiau, jo vertinimu, dyzelino susitarimas rodo, jog netrukus gali būti paskelbta apie kelias kitas svarbias iniciatyvas. K. Dmitrijevas sakė, kad „ledai jau pradėjo lūžti“.

Pasak jo, Rusija jau įgyvendina projektus su JAV ir ketina tai daryti tol, kol baigsis tai, ką Maskva vadina „specialiąja karine operacija“. Taip Rusija vadina kruviną agresiją prieš Ukrainą.

ES lyderiai pasmerkė sankcijų Rusijai švelninimą

Europos Sąjungos lyderiai vieningai sukritikavo D. Trumpo sprendimą laikinai panaikinti sankcijas rusiškam dyzelinui. Jie įspėjo, kad ekonominis spaudimas Maskvai neturėtų mažėti, kol Rusija tęsia karą prieš Ukrainą.

Penktadienį Briuselyje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime 27 ES valstybių vadovai patvirtintose išvadose pareiškė apgailestaujantys dėl JAV sprendimo laikinai sušvelninti šiuos apribojimus. Dokumentą cituoja portalas „TVP World“.

D. Trumpas apie Rusijos dyzelino eksporto ribojimų sušvelninimą paskelbė anksčiau šį mėnesį. Toks žingsnis sukėlė nerimą Kyjive ir tarp Europos sąjungininkų, kurie baiminasi, kad Vašingtonas pernelyg švelniai vertina Maskvą dėl karo Ukrainoje, kartu didindamas spaudimą prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

ES lyderiai dar kartą patvirtino sieksiantys griežtinti sankcijas Rusijai. Tarp numatomų priemonių – Rusijos energetikos pajamų mažinimas, sankcijų vengimo ribojimas ir Maskvos vadinamojo šešėlinio tanklaivių laivyno veiklos trikdymas.

Raginama didinti spaudimą Maskvai

Po susitikimo vykusioje spaudos konferencijoje Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa Ukrainą pavadino pagrindiniu Europos prioritetu ir paragino dar labiau spausti agresorę.

A. Costa pabrėžė, kad Europos pasiryžimas remti Ukrainą ir jos žmones išlieka toks pat tvirtas. Jis taip pat įspėjo, jog Maskva stiprina priešišką veiklą visoje Europoje.

Jo teigimu, Rusija intensyvina hibridines kampanijas, o Europoje fiksuojami sabotažo veiksmai ir nuolatiniai ES valstybių narių oro erdvės bei teritorinių vandenų pažeidimai.

Ukrainai kitąmet gali trūkti 70 mlrd. eurų

ES lyderiai paprašė Europos Komisijos parengti pasiūlymą, kaip 2027 metais būtų galima padengti papildomus Ukrainos finansavimo poreikius, sakė A. Costa.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad tarptautinė parama Kyjivui turi būti tęsiama. Ji nurodė, jog 2026 metų finansavimas yra užtikrintas, tačiau kitąmet Ukrainai gali pritrūkti apie 70 mlrd. eurų.

U. von der Leyen teigė, kad Ukrainos finansavimo poreikiai didės tol, kol tęsis karas. Ji taip pat pažymėjo, kad ES ir jos valstybės narės šiuo metu suteikia 80 proc. išorės pagalbos Ukrainai, tačiau ragino prisidėti ir kitus partnerius.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Ukrainos sąjungininkai svarstys Kyjivo prašymą dėl papildomo 70 mlrd. eurų finansavimo kitais metais. Jo teigimu, šią paramą galėtų suteikti G7 šalys, kiti partneriai ir Europos valstybės.

Be sankcijų bei finansinės pagalbos, ES lyderiai pasisakė prieš pastangas normalizuoti Rusijos dalyvavimą tarptautiniuose sporto ir kultūros renginiuose, ypač kai juose būtų naudojami Rusijos nacionaliniai simboliai.

Tokia pozicija išsakyta kelioms tarptautinėms sporto organizacijoms pradėjus švelninti po 2022 metais Maskvos pradėtos visapusiškos invazijos Rusijos sportininkams taikytus apribojimus.

Dalis Rusijos sportininkų jau sugrįžo į tarptautines varžybas kaip neutralūs dalyviai. Imtynių, fechtavimo ir tekvondo varžybose taip pat panaikinti apribojimai dėl Rusijos vėliavos bei himno.

Vašingtonas svarsto glaudesnius ryšius su Maskva

ES lyderių kritika nuskambėjo tuo metu, kai JAV vertina galimybes stiprinti ekonominius ryšius su Rusija, mėgindamos atgaivinti įstrigusias derybas dėl karo Ukrainoje pabaigos.

V. Putino specialusis pasiuntinys ekonominio bendradarbiavimo klausimais K. Dmitrijevas penktadienį sakė, kad po praėjusią savaitę paskelbto susitarimo dėl dyzelino Maskva ir Vašingtonas diskutuoja apie naujus bendrus projektus. Tarp jų jis paminėjo ir atomine energija varomus duomenų centrus.

Maskvoje vykusioje energetikos konferencijoje kalbėjęs pasiuntinys užsiminė, kad nauji susitarimai gali būti paskelbti artimiausiu metu, nors JAV sankcijos tebėra taikomos ir riboja ekonominį bendradarbiavimą.

Ginčas dėl įšaldyto Rusijos turto

Europos lyderiai taip pat nepritaria JAV pasiūlymui, apie kurį skelbė žiniasklaida, dalį įšaldyto Rusijos valstybės turto grąžinti Maskvai mainais į taikos susitarimą. Apie tai rašo britų verslo dienraštis „The Financial Times“.

Po 2022 metais Rusijos pradėtos visapusiškos invazijos Vakarų šalys įšaldė maždaug 260 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko turto. Apie 210 mlrd. eurų iš šios sumos laikoma Europos Sąjungoje.

ES iš įšaldyto turto gautą pelną panaudojo Ukrainos karinei paramai finansuoti. Tačiau siūlymai panaudoti patį turtą susidūrė su teisiniais sunkumais ir Belgijos, kurioje laikoma didžioji dalis ES įšaldyto turto, pasipriešinimu.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis anksčiau šią savaitę pareiškė, kad įšaldytas Rusijos turtas Maskvai bus grąžintas tik „per mūsų lavonus“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *