ELTA apžvelgia svarbiausius spalio 23-iosios įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus ir toliau gydomas Santaros klinikose.
Tarp svarbiausių užsienio naujienų – Izraelio sprendimai po kruvino išpuolio Vakarų Krante, pranešimai apie per Melaniją Trump esą suderėtas laikinas paliaubas Rusijos okupuotuose Oleškuose, teroro aktu pavadintos šaudynės Paryžiaus priemiestyje ir Rumunijos kaltinimai Rusijai po mirtinos atakos prieš laivą Juodojoje jūroje.
Lietuvos įvykiai
Valdo Adamkaus gydymas ir medicininė priežiūra Santaros klinikose tęsiami. Ligoninė nurodė, kad sprendimas prezidentą palikti gydymo įstaigoje priimtas įvertinus bendrą jo sveikatos būklę. Vilniaus universiteto ligoninėse Santaros klinikose jam buvo atlikta chirurginė operacija. V. Adamkus susirgo rugsėjo 26 dieną ir nuo tada yra hospitalizuotas.
Lietuvos verslo aktualijos
Finansų ministras Taurimas Valys sakė, kad rengiant kitų metų biudžetą buvo siūloma mažinti gynybai skiriamą finansavimą, tačiau Vyriausybė tokiems siūlymams nepritarė. Anot ministro, dalis koalicijos partnerių ragino remtis kitų NATO valstybių išlaidomis ir pasirinkti tik minimalų finansavimo lygį, bet Lietuva nusprendė gynybai toliau skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). T. Valio teigimu, išlaidos gynybai ne tik didina šalies saugumą, bet ir padeda pritraukti užsienio investicijų bei auginti gynybos pramonę.
Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė suabejojo T. Valio kompetencija ir kritikavo sprendimą jį palikti finansų ministro pareigose. Penktadienį „Žinių radijui“ ji teigė, kad tai gali pakenkti Vyriausybės reputacijai ir brangiai atsieiti mokesčių mokėtojams. I. Šimonytė taip pat neigiamai įvertino 2027 metų biudžeto projektą, sakydama, kad valdžia nesiima pakankamai veiksmų deficitui mažinti ir gali palikti finansines problemas kitai Vyriausybei. Konservatorė abejojo, ar bus ryžtasi esmingesniems mokesčių pakeitimams, nes vien didesni akcizai ar nekilnojamojo turto apmokestinimo korekcijos problemos neišspręstų. Jos teigimu, būtina vertinti ne tik numatomas išlaidas, bet ir jų finansavimo šaltinius.
Registrų centras atnaujino pagrindines elektronines paslaugas, tačiau kai kuriems klientams jos vis dar prieinamos ribotai. Įmonė tikisi visą duomenų teikimą atkurti per savaitgalį. RC Paslaugų valdymo direktorė Birutė Purvaneckaitė teigė, kad kibernetinių incidentų ar duomenų saugumo pažeidimų nenustatyta, nors užfiksuota pavienių bandymų atakuoti sistemas. Sustiprinusi apsaugą, įmonė tikrina, ar pažeidžiamumais nebuvo mėginta pasinaudoti dar prieš jų paviešinimą. Elektronines paslaugas RC prevenciškai išjungė trečiadienio vakarą, gavęs Nacionalinio kibernetinio saugumo centro įspėjimų ir informacijos apie PHP programinio kodo pažeidžiamumą.
Valstybės kontrolierės Irenos Segalovičienės vertinimu, Lietuvos gynybos pajėgumų plėtros planams įgyvendinti reikėtų 5,44 proc. BVP. Ji teigė, kad kitų metų biudžete numatyti 5 proc. BVP gali nepakakti įsipareigojimams laiku įvykdyti. Be to, valstybės finansų tvarumui esą trūksta aiškaus plano, kaip ateityje mažinti deficitą ir valstybės skolą. Penktadienį Lietuvos ryto televizijai I. Segalovičienė sakė, kad mažėjant finansavimui visuomenei reikėtų paaiškinti, kaip bus užtikrinta suplanuota gynybos pajėgumų plėtra. Ji taip pat perspėjo, kad 2028 ir 2029 metais numatomas deficitas gali dar labiau išauginti skolą, kuri, Finansų ministerijos prognozėmis, gali priartėti prie 60 proc. BVP arba šią ribą viršyti.
Valstybės valdoma Giraitės ginkluotės gamykla pristatė pirmuosius surinktus automatinius šautuvus. Bendrovė ketina plėsti jų surinkimo ir techninės priežiūros veiklą, o ateityje – Lietuvoje gaminti ir šautuvų komponentus, pranešė Finansų ministerija. GGG vadovo Mindaugo Kurausko teigimu, taip norima stiprinti šalies inžinerines kompetencijas ir užtikrinti, kad ginklų priežiūros paslaugos būtų teikiamos Lietuvoje. Pirmiausia gamykla daugiausia dėmesio skirs darbuotojų mokymui, infrastruktūros parengimui ir šautuvų bandymams, vėliau planuojama pereiti prie pramoninio surinkimo ir remonto pajėgumų plėtros. Daugiau nei 20 metų amuniciją gaminanti GGG produkciją eksportuoja į daugiau kaip 30 šalių.
Lietuvos teisėtvarkos aktualijos
Teismas patvirtino, kad Kėdainių rajono tarybos narė Daiva Makutienė teisėtai nuteista už sukčiavimą. Ji iš vaikų tėvų rinko įmokas už chorą, nors šis būrelis buvo nemokamas. Nuosprendis įsiteisėjo: socialdemokratė turės sumokėti 3,75 tūkst. eurų baudą ir neteks tarybos narės mandato. Kauno apylinkės teismas balandį nustatė, kad buvusi popchoro „Perliukai“ vadovė pasinaudojo tuo, jog viešai nebuvo skelbiama apie nemokamą kultūros centro būrelį. Tėvams ji teikė informaciją, kad lankymas yra mokamas ir už jį reikia mokėti periodines įmokas. Nuo 2022 metų pabaigos iki 2024 metų pavasario tėvai kas mėnesį į vadovės asmeninę sąskaitą pervesdavo po 20–25 eurus.
Dvylikai žmonių pateikti įtarimai dėl galimo daugiau nei 1,3 mln. eurų ES fondų ir Lietuvos biudžeto lėšų iššvaistymo. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba taip pat įtaria juos mėginus neteisėtai įgyti dar 0,5 mln. eurų. Tyrėjų duomenimis, bendrovė pradėjo projektą, pagal kurį turėjo būti apmokyta 180 darbuotojų ir pakelta jų kvalifikacija, tačiau vėliau nurodyta, kad mokymai realiai nevyko. Naudojant suklastotus dokumentus galėjo būti padaryta beveik 270 tūkst. eurų žala ES biudžetui. FNTT teigimu, bendrovė vėliau vykdė kitą, su plėvelių gamyba susijusį projektą ir galimai sukčiaudama spėjo pasisavinti apie 1,07 mln. eurų.
Užsienio aktualijos
Po išpuolio Vakarų Krante Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, likus kelioms dienoms iki Izraelio rinkimų, nurodė uždaryti okupuotą teritoriją ir paskelbė apie planuojamą „didelio masto karinę operaciją“. Per palestiniečių kovotojų išpuolį buvo sužeisti penki izraeliečiai, o per vėlesnį susirėmimą su kariais užpuolikai nukauti. Penktadienį pranešta, kad nuo sužeidimų mirė dar du Izraelio kariai.
B. Netanyahu sakė, kad Izraelio pajėgos užkirto kelią galimam didelio masto išpuoliui. Skelbta, kad dviejų užpuolikų automobilyje buvo daug šaudmenų. Grupė paragino rėmėjus visiškai mobilizuotis ir rengti naujas atakas. Izraelio kraštutinių dešiniųjų pažiūrų finansų ministras Bezalelis Smotrichas ragino Vakarų Krante pradėti tokį pat karinį puolimą kaip Gazoje. Nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras pareikalavo panaikinti ir demilitarizuoti Ramaloje įsikūrusią Palestinos savivaldą bei sunaikinti jos teroristinę infrastruktūrą. Vis dėlto nėra įrodymų, kad Palestinos savivalda, administruojanti Izraelio okupuoto Vakarų Kranto palestiniečių teritorijas, būtų susijusi su penktadienio išpuoliu.
Baltieji rūmai pranešė, kad JAV pirmoji ponia Melania Trump prisidėjo prie susitarimo dėl būsimų paliaubų Oleškuose – Rusijos ir Ukrainos karo nuniokotame mieste. Paliaubos turėtų prasidėti spalio 29 dieną ir sudaryti sąlygas pristatyti humanitarinę pagalbą bei evakuoti civilius. Baltųjų rūmų teigimu, M. Trump inicijavo derybas ir kartu su savo atstovu tiesiogiai bendradarbiavo su Rusijos ir Ukrainos vadovybėmis, derindama sąlygas. Ukrainos ir Rusijos vyriausybės šios informacijos iš pradžių nekomentavo.
Jungtinių Tautų žmogaus teisių stebėsenos misija Ukrainoje nurodė, kad nuo gegužės 26 dienos į Oleškus nebuvo atgabenta maisto. Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas sakė, kad Rusijos pajėgos mieste laiko įkaitais apie 2 tūkst. žmonių, tarp jų – beveik 50 vaikų. Jie esą priversti gyventi be maisto, elektros ir vandens.
Penktadienį viename Paryžiaus priemiestyje iš automobilio šaudęs užpuolikas nužudė vieną žmogų ir sunkiai sužeidė dar keturis. Tyrimą perėmė Prancūzijos nacionalinė kovos su terorizmu prokuratūra, kuri aiškinsis, ar nusikaltimą galėjo paskatinti rasiniai motyvai. Įtariamasis sulaikytas ir uždarytas į areštinę.
Vidaus reikalų ministras sakė, kad šaudyta trijose vietose netoli Paryžiaus esančiuose Trapo ir La Verjero miestuose. Jo teigimu, įtariamasis naudojo veikiausiai karinį arba bent jau automatinį ginklą. Trapo meras nurodė, kad žuvęs žmogus buvo afrikiečių kilmės, o vienas iš kritinės būklės sužeistųjų – kilęs iš Šiaurės Afrikos. Vėliau penktadienį Prancūzijos vidaus reikalų ministras Laurent’as Nunezas šaudynes įvardijo kaip teroro aktą.
Prie Rumunijos krantų Juodojoje jūroje dronui pataikius į krovininį laivą žuvo vienas jūreivis, o trys žmonės laikomi dingusiais. Rumunija pradėjo gelbėjimo operaciją, kai laivas „Choryv“, buvęs už 13 jūrmylių nuo Konstancos uosto, apie 10 val. vietos laiku pasiuntė nelaimės signalą. Kitas netoliese plaukęs prekybinis laivas išgelbėjo devynis žmones.
Rumunijos institucijų duomenimis, laive buvo dešimt Ukrainos ir trys Azerbaidžano piliečiai. Rumunijos prezidentas Nicusoras Danas dėl atakos apkaltino Rusiją. Per išpuolius prieš civilinius laivus prie NATO ir ES narių Bulgarijos bei Rumunijos krantų jau žuvo arba dingo apie 20 jūreivių. Šiuos incidentus pasmerkė Europos šalys. Antradienį, po derybų dėl saugumo Juodojoje jūroje, NATO paskelbė dėl išpuolių prieš laivus į regioną siunčianti papildomų orlaivių, dronų ir radarų sistemų.