Vyriausybei kitų metų valdžios sektoriaus deficitą numačius 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigia, kad šis rodiklis, nors ir viršija Europos Sąjungos valstybėms taikomą Mastrichto kriterijų, nėra didžiausias Lietuvos istorijoje.
Po pirmadienį Prezidentūroje įvykusio susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda J. Olekas žurnalistams sakė, kad 3,8 proc. deficitas yra kompromisinis ir priimtinas. Anot jo, finansų ministras ir Vyriausybė šiuo metu derasi su Europos Komisija, siekdami susitarti dėl būtent tokio dydžio deficito.
Seimo vadovas pabrėžė, kad didesnį deficitą planuojama pasitelkti siekiant užtikrinti pakankamą finansavimą gynybai ir saugumui, kartu nepamirštant ir kitų sričių.
Seime kol kas nenori judinti degalų akcizų
Paklaustas apie galimą degalų akcizo mažinimą, J. Olekas teigė, kad pirmiausia norima įvertinti, kokią vietą šios pajamos užima bendrame biudžete. Taip pat ketinama palyginti akcizų surinkimą Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje, įvertinti tranzitinio transporto įtaką bei tai, kiek degalų akcizų pakeitimai galėtų kompensuoti biudžete.
Pasak Seimo pirmininko, šiuo metu parlamente vyrauja pozicija degalų akcizų nekeisti. Jis priminė, kad priimant mokesčių pakeitimus buvo sutarta kurį laiką stebėti jų poveikį ir ieškoti tikslesnių būdų padėti dėl sudėtingos ekonominės padėties sunkumų patiriantiems žmonėms, o ne dar kartą keisti akcizus.
Galutinis sprendimas dėl degalų akcizų, J. Oleko teigimu, bus priimtas Seime svarstant biudžetą.
Biudžeto projekte mato pagrindinius prioritetus
Seimo pirmininkas mano, kad Vyriausybės parengtas ir parlamentui pateiktas 2027 metų valstybės biudžeto projektas iš esmės atitinka pagrindinius lūkesčius. Jame numatytas pakankamas dėmesys gynybai ir didesnė parama šeimai. Anot J. Oleko, tokią poziciją išsakė ir prezidentas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į prezidento iniciatyvas, susijusias su sveikatos sektoriaus stiprinimu, migracijos problemų sprendimu ir didesniu vidaus finansinių galimybių panaudojimu. Tarp siūlymų – ir žmonių indėlių įveiklinimas, kuris galėtų padėti papildyti biudžetą. Šios iniciatyvos jau svarstomos Seime, todėl J. Olekas tikisi, kad didžioji dalis sprendimų bus priimta.
Kartu dar teks įvertinti atskirų frakcijų ir Seimo narių siūlymus dėl papildomo finansavimo. Seimo pirmininkas teigė, kad tokios iniciatyvos paprastai šiek tiek pakoreguoja biudžetą. Galutinio atsakymo, jo teigimu, reikės laukti, kol projektas bus apsvarstytas komitetuose ir grąžintas Vyriausybei dėl paskutinio varianto.
Seimo patvirtintame 2023 metų valstybės biudžete buvo numatyta, kad valdžios sektoriaus deficitas sieks 4,9 proc. BVP, tačiau faktiškai jis sudarė 0,7 proc. 2020 metais šis deficitas siekė 6,4 procento.