Kitų metų valstybės biudžete numatomas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantis deficitas savaime nėra pagrindas dideliam nerimui, teigia eurokomisaras Andrius Kubilius. Vis dėlto būtina įvertinti, ar toks rodiklis nepakenks Lietuvos patikimumui tarptautinėse finansų rinkose ir ar ateityje dėl to neteks skolintis brangiau.
„Reikia suprasti, kad pats 3,8 proc. deficitas nėra toks, kuris sugriautų viską“, – antradienį LRT radijui sakė A. Kubilius.
Jo teigimu, šalies fiskalinę padėtį reikėtų vertinti plačiau nei pagal vienų metų rezultatus. Svarbūs ir ilgalaikiai pokyčiai, valstybės skolos dinamika bei tai, kaip ateityje gali keistis deficitas.
A. Kubilius pažymėjo, kad kasmet analizuojama valstybių fiskalinė būklė, įskaitant deficitą, skolą ir bendras tendencijas. Todėl, nors vienų metų rodiklis nebūtinai kelia ypatingą susirūpinimą, svarbu žinoti, kas prognozuojama toliau, kaip keisis skola ir kokios bus deficito perspektyvos.
Eurokomisaro vertinimu, kai kurioms šalims panašus deficitas gali nesukelti didesnių sunkumų, tačiau Lietuvai jo pasekmės gali būti reikšmingesnės.
Finansų ministerija ir politikai, anot A. Kubiliaus, turi išsiaiškinti, ar planuojamas deficitas nesumažins Lietuvos finansų sistemos patikimumo tarptautinėse rinkose. Taip pat svarbu įvertinti, ar dėl jo šalis ateityje nebus priversta skolintis brangiau nei dabar.
Kaip skelbė ELTA, Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui ir perdavė jį svarstyti Seimui. Jame numatytas 3,8 proc. BVP siekiantis valdžios sektoriaus deficitas, viršijantis Mastrichto kriterijų.
Jeigu nebūtų taikoma 1,5 proc. BVP europinė išlyga, susijusi su kariniais įsigijimais, kitų metų deficitas sudarytų 4,8 proc. BVP. Valstybės skola turėtų siekti 48,2 proc. BVP.
Prognozuojama, kad 2028 metais biudžeto deficitas padidės iki 4,6 proc. BVP, o neįtraukus karinėms išlaidoms taikomos išlygos – iki 4,7 proc. Tuo metu valstybės skola viršys pusę šalies BVP ir pasieks 50,7 proc.
Vienas pagrindinių biudžeto prioritetų – visuomenės ir valstybės saugumas. Krašto apsaugos ministerijai kitąmet numatoma skirti 5 proc. BVP, arba daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų. Šeimos paketo priemonėms planuojama skirti 150 mln. eurų biudžeto lėšų.