Rusijos dvasinis karas prieš Vakarų valstybes pastaraisiais metais tapo dar aktyvesnis. Maskvai pavaldūs stačiatikiai savo cerkves stato netoli svarbių strateginių objektų, kartu skleisdami pasakojimus apie ypatingą rusų dvasingumą ir tariamai moralės stokojančius Vakarus. Nors Maskvos kontroliuojama stačiatikių bažnyčia tebėra įtakinga, visus kaltinimus dėl galimos grėsmės nacionaliniam saugumui ji atmeta.
Švedijos Vesteroso pakraštyje prieš ketverius metus iškilo medinė rusų stačiatikių cerkvė. Jos statybą finansavo Rusijos valstybinė bendrovė „Rosatom“. Maždaug už kilometro yra oro uostas, turintis ilgiausią pakilimo taką Švedijoje ir priimantis NATO lėktuvus.
Panašių klausimų kyla ir dėl Paryžiaus centre esančios rusų Švenčiausiosios Trejybės katedros bei kultūros centro. Šį kompleksą taip pat finansavo Rusija. Jis pastatytas netoli Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos, Nacionalinės asamblėjos ir užsienio valstybių ambasadų. Manoma, kad aukšti ir dideli katedros kupolai galėjo būti pasirinkti ne vien dėl architektūrinio įspūdžio, bet ir dėl galimybės juose vykdyti žvalgybą.
Kad žvalgybinė veikla gali būti slepiama po diplomatijos, kultūros ar religijos priedanga, rodo ir Rusijos ambasados Moldovoje pavyzdys. Tuomet vadinamieji diplomatai ant pastato stogo sumontavo 28 antenas ir palydovus, aiškindami, kad jie būtini kokybiškam ryšiui.
Į Maskvos patriarchato bažnyčią Lietuvoje pažvelgė ir saugumo pareigūnai
Šiuo metu Europoje veikia apie 700 Maskvos patriarchatui pavaldžių rusų stačiatikių bendruomenių. Joms keliamas uždavinys plėstis ir didinti savo rėmėjų skaičių. Toks siekis įrašytas prieš du dešimtmečius dabartinio Maskvos patriarcho Kirilo parengtoje „rusiškoje doktrinoje“.
Religijos laisvės tyrimų centro vadovas Serhijus Šumylo teigia, kad šiame dokumente išsamiai aprašytas planas atkurti Rusijos imperiją ir susigrąžinti buvusias sovietines bei carines teritorijas iki 1917 metų ribų. Mažiausias numatytas tikslas buvo Krymo ir Donbaso „susigrąžinimas“.
Pasak jo, šis plano minimumas jau įgyvendintas. Todėl Rusija esą nuosekliai vykdo dvasinį užsienio šalių puolimą: teritorijas, kurias ketina vėl okupuoti, pirmiausia mėgina užvaldyti dvasiškai, o Vakaruose siekia nutildyti galimus pasipriešinimo balsus.
Kilus atviram konfliktui, dvasininkai gali tapti ir tiesioginiais karo dalyviais. Ukrainos saugumo pareigūnai Odesoje sulaikė Maskvos patriarchato dvasininką, kuris žymėjo vietas ir perdavinėjo jų koordinates Rusijai. Pernai pradėta mažiausiai 200 bylų dėl rusų dvasininkų įvykdytų karo nusikaltimų.
Šių metų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui ataskaitoje pareigūnai pirmą kartą atkreipė dėmesį į Lietuvos stačiatikių bažnyčią. Dar prieš ketverius metus ji kreipėsi į Kremlių dėl autonomijos, tačiau jos negavo.
Stačiatikių bažnyčios atstovė spaudai Marija Jakubovskaja tvirtina, kad priklausymas Maskvos patriarchatui netrukdo bažnyčios nariams laikytis Lietuvos įstatymų ir būti savo šalies patriotais.
Lietuvos stačiatikių bendruomenė ryšio su Maskva nenutraukė
Apie 3 tūkst. praktikuojančių Lietuvos stačiatikių tebėra pavaldūs patriarchui, net jei ne visi iš jų pritaria karui. Tuo metu patriarchas iki šiol meldžiasi už tariamai priešų puolamą Rusiją ir jos vadovą, tęsiantį kruviną karą Ukrainoje.
Maskvos ir Rusijos patriarchas Kirilas Gundiajevas per vieną iš maldų prašė Dievo apsaugoti tėvynę nuo vidinių ir išorinių priešų bei meldėsi už stačiatikį prezidentą Vladimirą Vladimirovičių. Jis taip pat sakė, kad Maskvos patriarchatas tampa ne tiek ideologiniu, kiek dvasiniu Vakarų civilizacijos priešininku, nes ši civilizacija esą pateisina nuodėmę.
M. Jakubovskaja savo ruožtu teigia, kad ypač nerimą kelia bandymai Ukrainos religinį konfliktą perkelti į Lietuvą. Jos vertinimu, toks kelias būtų pavojingas ir žalingas Lietuvai.
Vis dėlto būtent Maskvos patriarchato bažnyčia 2022 metais konfliktą paaštrino, kai nušalino penkis dvasininkus, atsisakiusius šlovinti Rusijos karą prieš Ukrainą. Po šio sprendimo Lietuvos Vyriausybė 2023 metais sudarė sąlygas įsteigti Visuotiniam patriarchatui Konstantinopolyje pavaldų Lietuvos stačiatikių egzarchatą. Jam priklauso maždaug 500 tikinčiųjų, tačiau egzarchatas iki šiol neturi nė vienos savo cerkvės.
Šią situaciją apsunkina tai, kad valstybė negali kištis į religinių bendruomenių vidaus gyvenimą.
Estijos valdžia neseniai įpareigojo Maskvai pavaldžią stačiatikių bažnyčią nutraukti ryšius su Kremliumi. Bažnyčia šį įstatymą apskundė Žmogaus Teisių Teismui. Tikintieji ir dvasininkai teigia, kad nutraukę ryšius su Maskva jie nebegalėtų laikyti savęs stačiatikiais.