Henriko Daktaro žmona Ramutė Daktarienė Kauno apygardos teisme pasakojo apie 2008 metų išpuolį prieš Užliedžiuose esančią jo pilį. Tąkart „kamuoliniais“ siejama grupuotė į teritoriją paleido mažiausiai dešimt šūvių iš automatinio ginklo, o vienas iš užpuolikų į kiemą įmetė granatą.
Byloje Edgaras Kalasūnas kaltinamas ne tik itin žiauriu nužudymu, bet ir dalyvavimu apšaudant „daktarų“ grupuotės vado H. Daktaro pilį. Prokurorų versija, šiuo išpuoliu nusikaltėliai siekė pademonstruoti savo viršenybę.
Sumanymas, kaip teigiama byloje, kilo likus maždaug dviem dienoms iki užpuolimo. Tą vakarą vyrai apsiginklavo ir nuvyko į Užliedžius. Sustojęs prie įvažiavimo į H. Daktaro teritoriją, grupuotės lyderis T. Mickevičius iš „Kalašnikovo“ paleido mažiausiai dešimt šūvių pilies link.
R. Baika į kiemą, vos už kelių metrų nuo gyvenamojo namo, įmetė granatą. Žmonės per išpuolį nenukentėjo, tačiau buvo apgadinta tvoros apdaila ir kitos pilies dekoracijos. Dėl patirtos žalos R. Daktarienė pateikė civilinį ieškinį.
Trenksmą palaikė žemės drebėjimu
Byloje R. Daktarienė pripažinta nukentėjusiąja. Ji siekė kompensacijos už materialinę ir moralinę žalą, tačiau teisme nusprendė ieškinio atsisakyti ir pareiškė nebenorinti dalyvauti procese.
Moteris teigė nenorinti turėti nieko bendro su išpuolį įvykdžiusiais žmonėmis ir jų nei matyti, nei girdėti. Teisėjas ją informavo, kad atsisakiusi ieškinio ji nebegalės jo pareikšti dar kartą ir neteks civilinio ieškovo teisių. R. Daktarienė su tuo sutiko.
Liudytoja nurodė, kad išpuolis įvyko 2008 metų gruodžio 16–17-osios naktį. Tuo metu ji dvare miegojo su dvejomis dukromis, o H. Daktaro ten nebuvo. Moterį pažadino labai stiprus trenksmas, tačiau ji nesuprato, kad tai galėjo būti automatinių ginklų šūviai.
Vienas garsas jai pasirodė toks stiprus, kad R. Daktarienė net pagalvojo, jog galėjo prasidėti žemės drebėjimas. Ji išbėgo į lauką patikrinti, ar niekas nedega, tačiau gaisro nepastebėjo. Vėliau moteris svarstė, kad galėjo sprogti pečius, todėl nuėjo į rūsį, bet ir ten nieko neaptiko. Galiausiai ji grįžo miegoti kartu su dukromis.
Apšaudymo požymius pastebėjo dukra
Daugiau apie įvykį R. Daktarienė suprato tik kitą dieną. Iš mokyklos grįžusi dukra atkreipė dėmesį, kad dvaro vartai yra suvarpyti.
Apžiūrėjusi vieną iš skylių, R. Daktarienė sakė iškrapščiusi į gilzę panašų metalo gabalėlį. 2009 metais duodama parodymus ji buvo nurodžiusi pastebėjusi apie dešimt skylių, taip pat apgadintus vartus, tvorą ir langus.
Vėliau moteris susitiko su kaimyne pasikalbėti apie tai, kas nutiko. Pro kaimynės langą ji pamatė atvykusius policijos pareigūnus ir išsigando, nes manė, kad į įvykio vietą gali atvykti žiniasklaida. Vis dėlto policininkai tik apžiūrėjo aplinką ir netrukus išvažiavo. R. Daktarienė teigė nesupratusi, dėl ko jie buvo atvykę.
Praėjus maždaug savaitei po apšaudymo ji kreipėsi į policiją ir parašė pareiškimą, tačiau jo turinio teisme nekomentavo.
Vieną versiją iškėlė dukros pasakojimas
Kitą dieną apie įvykį kalbėdamasi su vyresne dukra, R. Daktarienė išgirdo, kad ši naktį girdėjo į fejerverkus panašų triukšmą. Dėl to moteris svarstė, kad „kamuoliniai“ galėjo šaudyti ne vieną, o du vakarus.
Tokie parodymai sukėlė abejonių E. Kalasūno gynėjai advokatei Egidijai Belevičienei. Ji paprašė teismo perskaityti ankstesnius R. Daktarienės parodymus, duotus 2009 ir 2018 metais. Tada moteris teigė, kad visus šūvių ir sprogimo garsus girdėjo tą pačią naktį. Šįkart R. Daktarienė sakė įvykius menanti neaiškiai.
Apžiūrėjusi teritoriją ji skyles pastebėjo pirmojo aukšto languose, antrajame aukšte esančiame apžvalgos bokštelyje ir trečiojo aukšto languose. Langai buvo dvigubi: kulka, pasak R. Daktarienės, perskrodė vieną stiklą, tačiau kito nepažeidė. Todėl moteris manė, kad žalą padarė ne akmuo, o kulkos.
Teritorijoje taip pat rasta mažiau nei pusės metro gylio duobė. Neatmetama, kad ji galėjo atsirasti nuo įmestos granatos. Tačiau R. Daktarienė teigė dėl jos į policiją nesikreipusi ir skeveldrų nemačiusi.
Dvare įrengtos vaizdo kameros, tačiau tą naktį jos įrašo nesukūrė, todėl išpuolis nebuvo nufilmuotas.
Nežinojo, kodėl pilis tapo taikiniu
R. Daktarienė teigė nežinanti, kas galėjo paskatinti „kamuolinių“ išpuolį. Ji sakė su niekuo nesipykusi, niekam neskolinga ir neturėjusi neįvykdytų skolinių įsipareigojimų. Tarp viešai sklandžiusių versijų buvo ir teiginys, esą pats H. Daktaras galėjo į save šaudyti.
Moteris taip pat nurodė nepažįstanti nė vieno kaltinamojo. R. Baikos pavardę ji buvo girdėjusi todėl, kad šis anksčiau laikytas perspektyviu boksininku. H. Daktaras jai taip pat nebuvo pasakęs, kokia galėjo būti išpuolio priežastis.
Dukra į teismą kol kas neatvyko
Byloje liudytoja minima viena H. Daktaro dukrų, kuri išpuolio metu taip pat buvo dvare. Jai buvo įteiktas teismo šaukimas, tačiau į ankstesnius kvietimus ji neatsiliepė.
R. Daktarienė paaiškino, kad dukra šiuo metu gyvena Ispanijoje ir kol kas negalėjo atvykti, tačiau ateityje ketina bendradarbiauti su teisėsauga. Teismas ją kviečia į birželio 20 dieną suplanuotą posėdį.
Kiti liudytojai daug detalių nepateikė
Teisme taip pat apklaustas buvęs kriminalinės policijos tyrėjas, į įvykio vietą, jo teigimu, atvykęs 2008 metų gruodžio 24 dieną. Jis sakė važiavęs apklausti kaimynų ir galbūt peržiūrėti vaizdo kamerų įrašų.
Tačiau kaimynų pareigūnas neapklausė, o kameros išpuolio neužfiksavo. Todėl, kaip pats nurodė, pagrindinis jo atliktas darbas buvo vairuoti, o daugiau apie įvykį papasakoti jis negalėjo.
Paskutinis tądien apklaustas liudytojas buvo buvęs H. Daktaro kaimynas, gyvenęs netoli Sodų gatvėje, Užliedžiuose, esančios pilies. Vyras pasakojo tą naktį girdėjęs spengiantį triukšmą, tačiau pabudęs netrukus nuėjo miegoti, nes nesuprato, kas įvyko.
Liudytojas teigė daugiau nieko neprisimenantis. Anksčiau jis buvo sakęs, kad išpuolis įvyko vasarą, tačiau šįkart, atsakydamas į gynėjos klausimą, pripažino, kad galėjo netiksliai prisiminti įvykius.