Rusijos karinis palydovas priartėjo prie komercinio bendrovės ICEYE radarinio palydovo vos kelių šimtų metrų atstumu. Kai kuriais vertinimais, tarp kosminių aparatų galėjo būti tik apie 30 metrų. ICEYE teikia palydovinius vaizdus, kuriuos naudoja Ukrainos kariuomenė, skelbia „United24Media“.
CNN šį įvykį apibūdino kaip galimai precedento neturintį atvejį, kai Rusijos palydovas orbitoje be savininko sutikimo priartėjo prie kito kosminio aparato. „The New York Times“ taip pat rašė apie šį manevrą ir jį įvertino kaip grėsmingą.
Orbitų stebėjimo duomenys rodo, kad Rusijos aparatas galėjo išlaikyti padėtį netoli kito palydovo. Jei ši informacija pasitvirtintų, tai galėtų būti pirmas toks dviejų veikiančių palydovų manevras žemojoje Žemės orbitoje.
Spalio 18 d. portalas „Defence Blog“ pranešė, kad Rusijos palydovas „Kosmos 2612“ spalio 16 d. pakeitė orbitą ir priartėjo prie „ICEYE-X36“. Šį sintetinės apertūros radarą turintį palydovą valdo Suomijoje įkurtos bendrovės padalinys Jungtinėse Valstijose.
Palydovų judėjimą stebintis astrofizikas Jonathanas McDowellas šį manevrą nustatė iš atnaujintų orbitų duomenų. Jo vertinimu, Rusijos kosminis aparatas šiuo metu gali laikytis ne didesniu kaip 5 kilometrų atstumu nuo „ICEYE-X36“, tačiau tam reikalingi papildomi stebėjimai.
J. McDowellas platformoje „X“ nurodė, kad nauji TLE orbitos duomenys rodo spalio 16 d. įvykusį „K2612“ manevrą. Jo teigimu, kiek jam žinoma, tai pirmas atvejis, kai žemojoje Žemės orbitoje du veikiantys palydovai suartėjo be vieno iš jų savininko sutikimo.
Manevras galėjo būti suplanuotas
Viešai prieinama informacija apie orbitas rodo, kad „Kosmos 2612“ pavojingai priartėjo prie ICEYE Žemės stebėjimo palydovo „ICEYE-X36“, rašė „Scientific American“.
„Kosmos 2612“ buvo paleistas balandį, tačiau apie jo paskirtį ir veiklą viešai žinoma nedaug. „ICEYE-X36“ priklauso ICEYE antrinei įmonei JAV, o, leidinio duomenimis, palydovu naudojosi Ukrainos kariuomenė.
Tiksli Rusijos palydovo užduotis ir jo manevro tikslas nėra žinomi. Vis dėlto, pasak „Scientific American“, abu aparatus skyrė ne daugiau kaip keli šimtai metrų, o kai kurie vertinimai atstumą sumažino iki 30 metrų.
Nors tikslus atstumas dar nepatvirtintas, tai veikiausiai buvo artimiausias žinomas dviejų veikiančių kosminių aparatų suartėjimas žemojoje Žemės orbitoje, kai vienas jų tyčia priartėjo prie kito be jo valdytojo leidimo.
Šis įvykis sutapo su platesniais bandymais riboti Ukrainos galimybes naudotis palydovinėmis sistemomis kare su Rusija. Ukrainos kariai ir prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbė, kad mūšio lauke plačiai ribojamas „SpaceX“ palydovinio ryšio sistemų „Starlink“ ir „Starshield“ pralaidumas.
Kosmoso stebėjimo bendrovė „LeoLabs“ portalui „Axios“ teigė, kad Rusijos palydovo veiksmai atrodė tikslingi. Bendrovės duomenimis, spalio 17 d. „Kosmos 2612“ nuo „ICEYE-X36“ buvo nutolęs maždaug 5 kilometrus. ICEYE šio įvykio nekomentavo.
ICEYE eksploatuoja radarinius palydovus, kurie Žemės paviršių gali stebėti bet kuriuo metu, nepaisydami debesų dangos. Ukraina ICEYE vaizdus naudoja nuo 2022 metų, įskaitant duomenis iš palydovo, įsigyto sutelktinio finansavimo būdu.
Ukrainos pareigūnas „Axios“ patvirtino, kad šalies kariuomenė bendradarbiauja su ICEYE. Tačiau jis negalėjo pasakyti, ar būtent „ICEYE-X36“ naudojamas Ukrainos karinėms operacijoms remti.
„Defence Blog“ duomenimis, „Kosmos 2612“ 2026 m. balandį iš Rusijos Plesecko kosmodromo raketa „Sojuz-2.1b“ buvo paleistas kartu su dar penkiais kariniais palydovais.
Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) informacija rodo, kad penki per tą patį paleidimą į orbitą iškelti palydovai gegužę pakeitė savo orbitas ir atsidūrė toje pačioje orbitos plokštumoje kaip „ICEYE-X36“.
Pranešama, kad vienas iš šių palydovų gegužės 26 d. praskriejo maždaug 2,5 kilometro atstumu nuo komercinio aparato. Vėliau ICEYE generalinis direktorius Rafalas Modrzewskis sakė, kad bendrovė į tai reagavo atlikdama savo palydovo manevrą.
Dar anksčiau, 2026 m. kovą, skelbta, kad Rusijos karinis palydovas „Luč-2“ sekė Europos ryšių palydovus, tarp jų – „Intelsat-39“, kurį naudoja ir Vokietijos kariuomenė. Toks priartėjimas sukėlė susirūpinimą dėl galimo ryšio signalų perėmimo ir palydovų veiklos trikdymo.
Tokio pobūdžio veiksmai vadinami suartėjimo ir manevravimo nedideliu atstumu operacija, arba RPO. Tai gerokai sudėtingiau nei skrydis greta kito orlaivio. Kosminis aparatas pirmiausia turi atsidurti toje pačioje orbitos plokštumoje kaip ir pasirinktas objektas, o vėliau pakeisti greitį taip, kad jis beveik sutaptų su kito aparato greičiu. Priešingu atveju palydovai tiesiog praskrietų vienas pro kitą, aiškino „Scientific American“.
Tokie manevrai didina galimo katastrofiško susidūrimo pavojų ir sunaudoja daug degalų, kurių palydovuose papildyti neįmanoma. Dėl šios priežasties operatoriai jų paprastai imasi tik tada, kai tam yra labai svarbių priežasčių.
„Scientific American“ vertinimu, vienas galimų paaiškinimų yra Rusijos pareigūnų nepasitenkinimas tuo, kad Ukraina esą naudoja „ICEYE-X36“ sintetinės apertūros radaro vaizdus. Ši technologija leidžia stebėti Žemės paviršių per debesis ir dūmus, todėl gauti vaizdai gali padėti sekti bei koordinuoti veiksmus ant žemės.
„United24Media“ taip pat primena, kad ICEYE anksčiau šiais metais paskelbė sudariusi bendradarbiavimo susitarimą su Ukrainos gynybos ministerija. „ICEYE-X36“ į orbitą iškeltas 2024 m., praėjus dvejiems metams nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios.