Europa svarsto, kam patikėti derybas su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu dėl Ukrainos, skelbia „Politico“. Europos pareigūnai supranta, kad regionui gali prireikti tiesioginio ryšio su Kremliumi, tačiau kol kas neaišku, kas galėtų kalbėti visos Europos vardu.
Europos vyriausybės vis labiau neatmeta scenarijaus, kad artėjant galimoms taikos susitarimo deryboms teks paskirti konkretų asmenį, kuris susitiktų su V. Putinu.
Čekijos prezidentas Petras Pavelas antradienį teigė, kad V. Putinas Europos Sąjungos nelaiko autoritetu. Pasak jo, Rusijos lyderis nenori kalbėtis su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, nebendrauja su ES vyriausiąja įgaliotine Kaja Kallas ir yra nutraukęs kontaktus su kitais Europos lyderiais, tarp jų – Emmanueliu Macronu.
Briuselyje svarstomi galimi kandidatai
P. Pavelas mano, kad ES turėtų paskirti vieną žmogų arba jų grupę, kuri galėtų atstovauti Europai. Jo teigimu, tai nebūtinai turėtų būti ES ar NATO pareigūnai – svarbiausia, kad jiems būtų suteikti įgaliojimai derėtis visos Europos vardu.
Nerimą Europoje didina ir Donaldo Trumpo pozicija. Jis palaiko tiesioginį ryšį su Rusija bei bendrauja su V. Putinu, europiečius palikdamas nuošalyje.
Dėl to Briuselyje ir už jo ribų vėl diskutuojama, ar Europa turėtų sukurti savo tiesioginį komunikacijos kanalą su Kremliumi. Toks ryšys galėtų padėti ginti regiono interesus ir stiprinti Ukrainos galimybes pasipriešinti jai nepalankiam susitarimui.
Londono Karališkojo jungtinių tarnybų instituto garbės narys Deividas Lidingtonas pripažįsta, kad ryšio kanalas su V. Putinu būtų naudingas, nors artimiausiu metu jis nesitiki reikšmingų rezultatų. Jo vertinimu, verta turėti galimybę susisiekti su Rusijos lyderiu, kai tam atsirastų tinkama proga.
Vis dėlto diplomatai ir pareigūnai kol kas nesutaria, kas galėtų geriausiai atlikti tokį vaidmenį.
U. von der Leyen jau yra tiesiogiai kalbėjusi su D. Trumpu prekybos klausimais. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa anksčiau per savo biurą buvo užmezgęs ryšius su Kremliumi. Tarp galimų atstovų minima ir K. Kallas, kuri galėtų ginti bendrus Europos interesus.
Vienas ES šalies diplomatas pabrėžė, kad Briuselio institucijos turi pripažinti: galimas D. Trumpo ir V. Putino susitarimas nebus formuojamas pagal ES protokolus.
Pasak jo, Europa negalėtų į derybas atvykti su dviem ar trimis žmonėmis, kurių kiekvienas kalbėtų ES vardu. Galutinis pasirinkimas, jo teigimu, turėtų priklausyti nuo to, kas duotų didžiausią naudą, o ne nuo asmeninių varžytuvių dėl įtakos ar ambicijų.
Vis daugiau dėmesio skiriama Suomijos prezidentui Aleksanderiui Stubbui. Jo kandidatūrą stiprina du argumentai: tikėtina, kad iš visų ES lyderių jis palaiko geriausius santykius su D. Trumpu, o Suomija turi ilgą bendravimo su Rusija patirtį. Šalis su Rusija dalijasi 1 300 kilometrų siena, o praeityje šios valstybės yra kariavusios.
Diplomato teigimu, A. Stubbas domina dėl Suomijos žinių apie Rusiją ir tradicijos palaikyti dialogą su šia šalimi. Kitas ES diplomatas jį pavadino vieninteliu žmogumi, kuris iki šiol pats pasiūlėsi imtis aukšto lygio politinio lyderio vaidmens ir galėtų tapti Europos pasiuntiniu būsimame taikos viršūnių susitikime.
Antradienį A. Stubbas kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Steve’u Witkoffu lankėsi Norvegijoje. Ten vyko derybos prieš JAV pasiuntinio kelionę į Rusiją.