Lietuvos darbo rinkoje atlyginimas nebėra vienintelis kriterijus, pagal kurį žmonės renkasi darbą. Kai kuriuose sektoriuose kandidatų lūkesčiai gerokai viršija darbdavių pasiūlymus, kitur darbuotojų skaičius mažėja, o dalis lietuvių dėl galimybės dirbti iš namų sutiktų prašyti mažesnio atlygio.
Prekybos ir konsultavimo srityse kandidatų dar netrūksta, tačiau jų skaičius mažėja, o susitarti dėl atlyginimo tampa vis sudėtingiau. Transporto sektoriuje ryškėja kitokia tendencija – Lietuvoje kandidatų mažėja, nes vis daugiau žmonių darbo ieško užsienyje.
Apie darbo rinkos pokyčius laidoje „Valdyk savo pinigus“ kalbėjo „CVbankas.lt“ vadovė Živilė Koncevičienė.
Kandidatų lūkesčiai – iki 30 proc. didesni
Prekybos ir konsultavimo srityje darbuotojų pasirinkimas nėra toks ribotas kaip kai kuriose techninėse profesijose. Vis dėlto šio sektoriaus problema – didelis skirtumas tarp kandidatų norimo ir darbdavių siūlomo atlyginimo.
Pasak Ž. Koncevičienės, kai siūlomas nedidelis atlygis, kandidatai dažniausiai tikisi uždirbti 20–30 proc. daugiau, nei nurodyta darbo skelbime. Darbdaviams nepatenkinus tokių lūkesčių, skirtumas ypač aiškiai atsispindi rinkoje.
Kandidatų šioje srityje dabar yra mažiau nei pernai, tačiau, palyginti su bendru vidurkiu, visiško darbuotojų trūkumo nėra. Vis dėlto prekyba ir konsultavimas priskiriami prie sričių, kuriose derybos dėl atlyginimo būna ypač sudėtingos, nes abiejų pusių lūkesčiai smarkiai išsiskiria.
Panaši padėtis jau bent trejus metus pastebima ir apsaugos sektoriuje. Jame darbdavių siūlomas atlygis bei kandidatų pageidavimai skiriasi net 30 proc. Ž. Koncevičienės teigimu, tokių sričių yra ir daugiau, tačiau prekyboje bei konsultavime noras uždirbti gerokai daugiau nei siūloma pastaruoju metu tik stiprėja.
Transporto sektoriuje pagrindinė problema kitokia – Lietuvoje kandidatų mažėja. Jų skaičius yra maždaug 20 proc. mažesnis nei ankstesniais metais. Tuo pat metu daugėja Lietuvos piliečių, kandidatuojančių į transporto srities pozicijas užsienyje. Pačioje Lietuvoje nedidelis kandidatų sumažėjimas fiksuojamas transporto, vairavimo ir logistikos vadybos pozicijose.
Nuotolinis darbas keičia atlyginimo derybas
Didesnis atlyginimas darbuotojams nėra vienintelis svarbus pasirinkimo kriterijus. Galimybė bent dalį laiko dirbti iš namų gali tapti reikšmingu argumentu tariantis su darbdaviu.
„CVbankas.lt“ duomenimis, galimybė dirbti iš namų šiuo metu nurodoma maždaug 7 proc. darbo skelbimų. Tačiau net jei ši sąlyga skelbime nepaminėta, kandidatas gali pabandyti ją išsiderėti atrankos metu.
Įprastai darbdavys skelbime nurodo atlyginimo rėžius, kurie priklauso nuo kandidato patirties ir kompetencijų, o nuotolinis darbas tampa papildomu derybų klausimu. Ž. Koncevičienės teigimu, statistika rodo, kad darbuotojai dėl tokios galimybės pasirengę sumažinti finansinius lūkesčius.
Pastaraisiais keliais ketvirčiais nuotolinio darbo pageidaujantys darbuotojai vidutiniškai prašė 17–20 proc. mažesnio atlyginimo nei prieš metus. Tai siejama su tuo, kad nuotolinį darbą rasti tapo sunkiau, o darbdaviai, pasiūlę tokią galimybę, gali siūlyti apatinę nustatyto atlyginimo rėžio ribą.
Nuotolinio darbo svarbą atskleidė ir „CVbankas.lt“ apklausa. Net 64 proc. darbo ieškančių žmonių šią galimybę įvardijo kaip svarbiausią galimą darbdavio privalumą.
Ji aplenkė mokymus, karjeros perspektyvas, papildomas atostogas, sveikatos draudimą ir kitas darbdavių siūlomas naudas. Taigi daliai žmonių darbas iš namų tampa pakankamai svarbus, kad dėl jo būtų pasirengta derėtis ir dėl mažesnio atlyginimo.
Rugsėjį darbą pradėjo daugiausia žmonių per metus
Užimtumo tarnyba skelbia, kad rugsėjį darbą pradėjo 23 tūkst. jos klientų. Tai 6,2 tūkst., arba 37,1 proc., daugiau nei rugpjūtį ir didžiausias per pastaruosius 12 mėnesių rodiklis. Įsidarbinusiųjų skaičius augo 58 savivaldybėse, o aktyvesnė darbo paieška buvo matoma beveik visuose sektoriuose.
Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė teigė, kad rugsėjį įprastai suaktyvėja darbo rinka: mažėja nedarbas ir daugėja pradėjusių dirbti žmonių. Šiemet grįžimas į darbo rinką buvo ypač spartus. Tai siejama ne tik su naujų mokslo metų pradžia, bet ir po atostogų atnaujintomis atrankomis kituose sektoriuose, kai darbdaviai iš naujo įvertina paskutinio ketvirčio darbų apimtis ir darbuotojų poreikį.
Rugsėjį 3,3 tūkst. darbdavių Užimtumo tarnyboje įregistravo 11,5 tūkst. laisvų darbo vietų. Daugiausia pasiūlymų pateikė gamybos įmonės – 2,7 tūkst. Administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonės paskelbė 1,7 tūkst., prekybos – 1,6 tūkst., o statybos – 1,3 tūkst. laisvų vietų. Šiems keturiems sektoriams teko beveik du trečdaliai visų rugsėjį įregistruotų pasiūlymų.
Registruotas nedarbas per mėnesį sumažėjo 0,3 procentinio punkto. Spalio 1 d. jis siekė 7,7 proc. Tuo metu šalyje buvo registruota 141,5 tūkst. darbo ieškančių žmonių – 4,1 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį ir 9,2 tūkst. mažiau nei prieš metus.