Vilniuje gyventojas nufilmavo, kaip vidury dienos ekskavatoriumi iškastoje duobėje buvo užverstos statybinės atliekos. Apie tai pranešus aplinkosaugininkams, šie atvyko į vietą ir įpareigojo šiukšles iškasti.
Pro daugiabučio langą įvykį pastebėjęs vilnietis Stasas matė, kaip darbininkas iškasė duobę, į ją supylė statybinių atliekų ir maždaug per 15 minučių viską užlygino. Vyras procesą nufilmavo ir kreipėsi į atsakingas institucijas.
Šalia pastato stovintis statybinių atliekų konteineris buvo perpildytas. Tačiau Stasas pabrėžė, kad konteinerio perpildymas negali būti priežastis šiukšles užkasti žemėje. Jo teigimu, visuomenė tokio elgesio neturėtų toleruoti, nes atliekų išvežimas esą būtų kainavęs ne daugiau kaip 100 eurų.
Į vietą atvykę aplinkosaugininkai pradėjo užkastų atliekų atkasinėjimą. Stasas sakė, kad tokie atvejai turi tapti netoleruotini.
Rangovo vadovas pateikė netikėtą vertinimą
Atliekos buvo užkastos teritorijoje, kurioje vystomas gyvenamųjų namų projektas „Alšėnų namai“. Darbus vykdo UAB „Kijota“. Įmonės direktorius Raimondas Bumšteinas iš pradžių teigė, kad pats kasimo darbų neatliko, apie situaciją sužinojęs atvyko į vietą ir ėmėsi ją spręsti. Pasak jo, bendrovė samdo rangovines įmones ir darbų pati nevykdo.
Vėliau R. Bumšteinas situaciją vertino kur kas ramiau. Jis teigė, kad po žeme buvo užkasti metalas ir medis, todėl esą nieko itin pavojingo neįvyko. Vadovas aiškino, kad metalas išgaunamas iš žemės, o mediena taip pat susijusi su žeme, ir pabrėžė, jog nebuvo užkasta branduolinė bomba ar meteorologinis ginklas.
Vystytojas tvirtino, kad į gruntą pateko tik medis ir metalas. Tačiau vaizdo medžiagoje bei tarp iškastų atliekų buvo matyti plytelių nuolaužų, plastiko gabalų ir putplasčio trupinių.
Užfiksuotas pažeidimas
Statybvietėje dirbę žmonės teigė nežinoję, kas vyksta. Vienas darbuotojas pasakojo manęs, kad rangovas tiesiog tvarko teritoriją ir iškasa anksčiau užkastas atliekas.
Aplinkosaugininkai nustatė, kad UAB „Kijota“, vykdydama kasimo darbus savivaldybei priklausančiame sklype, į gruntą užkasė 8,2 kubinio metro mišrių statybinių atliekų. Aplinkos apsaugos departamento atstovas Mantas Kancevičius neatmetė, kad dalis žemėje rastų seniau likusių atliekų taip pat galėjo būti priskirta nustatytam kiekiui. Jis svarstė, kad įmonė tai galėjo padaryti ne pirmą kartą.
Dėl pažeidimo įmonei pradėta administracinė teisena už aplinkos teršimą 5 kub. metrų ir didesniu nepavojingųjų atliekų kiekiu. Už tokį pažeidimą numatyta 2300–2900 eurų bauda.